Vokietijoje pralietas kraujas atskleidė nužudymą Kaune

Kauno apygardos teismas netrukus vėl ims narplioti 2011 metų vasarą Kaune, Šilainių rajone, Žiemgalių gatvėje įvykdyto itin kraupaus nužudymo aplinkybes. 24 metų sportininkas Daumantas Barinovas, ringe kovojęs pagal MMA ir „Bushido Heros“ taisykles, į teisiamųjų suolą sėdo pasitelkus moderniąsias technologijas.

Analizuojant Interpolo duomenų bazės duomenis paaiškėjo, kad prieš 4 metus Vokietijos teisėsaugininkų paimti kraujo mėginiai atitinka tuos pėdsakus, kurie rasti ant vėliau nužudyto kauniečio drabužių.Birželio 22-osios vakarą viešojoje vietoje, matant daugybei žmonių, du vyrai beisbolo lazdomis talžė 27 metų Vilmantą Žiglį. Jam per galvą buvo smogta ir pilnu alaus buteliu, kuris sudužo nuo smūgio. Dėl patirtų ypač sunkių galvos traumų po paros taip ir neatgavęs sąmonės vyras Kauno klinikose mirė. Kartu buvusiam ir kiek mažiau nuo užpuolikų nukentėjusiam V.Žiglio svainiui tragiškos lemties pavyko išvengti. Egzekutoriai jo neketino mirtinai sužaloti, smūgiavo tik į kojas.

Teisėsaugininkams pavyko nustatyti pagrindinį įtariamąjį – beisbolo lazda žmogų talžiusį, su Agurkinių gauja siejamą Saulių Strelčiūną.

Praėjusių metų sausį Kauno apygardos teismas jį pripažino kaltu įvykdžius nužudymą iš chuliganiškų paskatų ir skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę. S.Strelčiūnas nužudytojo motinai įpareigotas sumokėti 100 tūkst. litų.

Kartu su juo nusikaltimo vietoje buvęs, tačiau žmonių nemušęs Gediminas Kulbokas byloje pripažintas kaltu dėl to, kad nepranešė apie įvykdytą nusikaltimą. Jam skirta 13 tūkst. litų piniginė bauda.

Išdavė Vokietijoje atlikti kraujo tyrimai

Nenustačius, kas aukai per galvą smogė alaus buteliu, prokurorai šio asmens atžvilgiu bylą išskyrė. Vilčių jį surasti teikė ant nužudyto V.Žiglio marškinėlių rasti svetimo kraujo pėdsakai. Juos ištyrus, paimti DNR pavyzdžiai įtraukti į tarptautinę Interpolo duomenų bazę, pradėta tarptautinė atitikmenų paieška.

Praėjusių metų rugsėjį sulaukta viltingos žinios. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai informavo, kad pavyko rasti asmenį, kurio kraujo DNR sutampa su ieškomo. Tai teisėsaugininkams neblogai žinomas, su šešėliniu pasauliu siejamas kaunietis, mažiausia du kartus Danijoje teistas bušido kovotojas D.Barinovas.

2010 metų pradžioje D.Barinovas įkliuvo Vokietijoje. Įtarę kartu su kitais nusikaltėliais grobus vilkikus, teisėsaugininkai paėmė jo pirštų antspaudus, kraujo DNR testus ir juos įtraukė į Interpolo duomenų bazę.

Pasitelkus moderniąsias technologijas pavyko nustatyti, jog Kauno kriminalistų turimi kraujo pavyzdžiai sutampa su Vokietijoje paimtu D.Barinovo kraujo DNR pėdsakais.

Prieš teismą stojęs kaunietis bušido kovotojas D.Barinovas kaltinamas itin sunkiu nusikaltimu – kartu su bendrininkais gatvėje užpuolęs ir užmušęs žmogų. Su Kauno nusikaltėlių gaujomis siejamas sportininkas atpažintas dėl prieš 4 metus Vokietijoje paimtų jo kraujo DNR pavyzdžių. Kaunietis buvo įtariamas vilkikų grobimu. Pernai paaiškėjo, jog vokiečių policijos paimti ir į Interpolo duomenų bazę įtraukti kauniečio kraujo pavyzdžiai sutampa su žudiko DNR pėdsakais, kurie po metų buvo rasti ant mirtinai uždaužyto kauniečio marškinėlių.

Gavus šią informaciją, teisėsaugininkai netrukus sulaikė D.Barinovą, teismas leido jį suimti.

„Mes manome, kad įtariamasis D.Barinovas galėjo smogti nužudytajam per galvą, jis nuo smūgio skilo ir šukės įpjovė riešą. Taip įtariamojo kraujas grumtynių metu galėjo patekti ant nukentėjusiojo marškinėlių“, – lrytas.lt sakė Kauno apygardos prokuroras Audrius Meilutis.

Suimtas D.Barinovas prokurorams atsisakė duoti bet kokius parodymus. Kaunietis nesiteikė paaiškinti, kaip ant nužudyto žmogaus marškinėlių pateko jo kraujas.

Priklausė plėšikų gaujai

Kauno Šilainių rajone gyvenęs D.Barinovas – oficialiai Lietuvoje neteistas, tačiau jau turi sukaupęs nemenkos kriminalinės patirties.

Bušido kovotojas mažiausiai du kartus teistas Danijoje. Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje vilkikus su kroviniais grobusios ginkluotos plėšikų gaujos bylą. Joje kaltinimai pareikšti net 22 kauniečiams, vienas jų – D.Barinovas.

Tyrimo metu nustatyta, jog užsienio šalyse ne vienus metus siautėję į gaują susibūrę kauniečiai pagrobė daugiau kaip 20 vilkikų su kroviniais. Grobį nusikaltėliai gabendavo į Lietuvą, parduodavo krovinius, o vilkikus su suklastotais dokumentais, parduodavo Rusijoje ir Baltarusijoje.

Kauniečių gaujos nusikaltimus tyrę Kriminalinės policijos biuro pareigūnai jos narių namuose aptiko įspūdingą kovinių šaunamųjų ginklų arsenalą, taip pat kanapių auginimo įrangą.

Kratų metu rasti automatai „Kalašnikov“ su dėtuvėmis ir šoviniais, pistoletas-kulkosvaidis „Uzi“, kovinis pistoletas su duslintuvu, taip pat keliolika kovinių granatų. Gauja, kuriai priklausė D.Barinovas, naudojosi šarvuotu automobiliu.

Savo grobį grupuotė slėpė specialiai išnuomotose patalpose. Kratų metu rasta pagrobto vilkiko puspriekabė, naujų BMW variklių, kepsninių ir impregnuota mediena pakrautų vilkikų.

Sušaudęs žmogų brolis krito nuo žudiko kulkų

Kauno šešėliniame pasaulyje už D.Barinovą kur kas labiau žinomas jo velionis brolis Darius Čekalinas, pravarde Stalčius.

2006 metų pabaigoje Šilainių rajone Stalčius nušovė jį peiliu neva užpuolusį 27 metų kaunietį Artūrą Pakašių: iš legaliai laikyto pistoleto „Glock 19“ į auką paleido 11 šūvių, pats paskambino į policiją ir pranešė, kad užpuolikas jį puolė peiliu ir sužeidė.

Pareigūnų žiniomis, praeityje teisti kauniečiai A.Pakašius ir D.Čekalinas buvo pažįstami, reguliariai susitikdavo. Kas juos siejo, iki šiol neaišku.

Nors D.Čekalinas tikino gynęsis, Kauno apygardos teismas jį pripažino kaltu dėl žmogžudystės ir nuteisė 10 metų nelaisvės, tačiau kaunietis suimtas nebuvo ir į kalėjimą nekeliavo. Stalčius nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui. 2011 metų pabaigoje Apeliacinis teismas turėjo paskelbti, ar D.Čekalinas išteisinamas, ar paliekamas galioti apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo verdikto Stalčius nesulaukė – 2011-ųjų gruodžio 8-osios vakarą buvo nušautas. Apie 17 val. 30 min. D.Čekalino „VW Golf V“ sustojo prie Šilainiuose esančio vaikų darželio, jo žmona išlipo pasiimti vaiko. Kol automobilyje likęs vyras laukė grįžtančios žmonos su vaiku, pribėgo keli kaukėti vyrai ir į automobilyje sėdėjusį D.Čekaliną paleido mažiausiai 8 šūvius. Vyras mirė iš karto.

Pasak gerai informuotų lrytas.lt šaltinių, sušaudytas D.Čekalinas palaikė glaudžius ryšius su Sauliumi Velečka, pravarde Agurkas, priklausė jo vadovaujamai Agurkinių gaujai.

Iki šiol neišaiškintų žudikų auka tapęs kaunietis kilęs iš kriminalinėmis asmenybėmis garsėjančio Kauno Vilijampolės rajono, du kartus keitė pavardę, operatyvininkų duomenimis, vertėsi prabangių automobilių vagystėmis.

Kaltę vertė nužudytam Stalčiui

Nušauto D.Čekalino pavardė buvo nuolat linksniuojama Kauno apygardos teismui nagrinėjant V.Žirlio nužudymo bylą.

Kai dar nebuvo nustatytas antrasis įtariamasis D.Barinovas, dabar jau nuteistas S.Stelčiūnas iki pat proceso pabaigos neigė savo kaltę.

Jis tikino nedalyvavęs žmogaus mirtimi pasibaigusiose muštynėse, o tik stovėjęs netoliese ir atsitiktinai matęs kruviną susidorojimą. Po susidorojimo prie jo pribėgęs vienas mušeikų liepė automobiliu vežti į kitą Šilainių pusę ir pagrasino niekam nepasakoti apie regėtą egzekuciją. Pasak S.Strelčiūno, tai buvo ne kas kitas, o tuo metu dar gyvas D.Čekalinas.

„Galima spėti, jog S.Strelčiūnas pasakė ne visą tiesą – nurodė ne tą muštynėse dalyvavusį brolį. Kita vertus, tarp nusikalstamo pasaulio atstovų įprasta duoti tokius parodymus, kaltę versti mirusiems asmenims“, – lrytas.lt sakė bylą tyręs kriminalistas.

S.Strelčiūno kaltė, pasak Kauno apygardos teismo, įrodyta remiantis teisėsaugininkų surinktais įkalčiais bei liudininkų parodymais. Jį iš nuotraukos atpažino ne vienas kruvinos egzekucijos liudininkas.

13 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Agurkinių atstovas lig šiol tikina esąs nekaltas. Jis nuosprendį apskundė, prašo išteisinti.

Nužudymo motyvas: skolos arba chuliganiškas išpuolis

Kodėl viešai buvo surengtas kraupus išpuolis, teisėsaugininkai neturi vienareikšmio atsakymo. Pradžioje manyta, jog su V.Žigliu susidorota dėl skolų.

Bandant pradėti verslą buvusios sugyventinės vardu buvo paimta beveik 100 tūkst. litų paskola. Verslo sumanymui nepasisekus ir porai išsiskyrus, moteris su savo tėvais iš buvusio gyvenimo draugo ėmė reikalauti grąžinti pinigus. Pareigūnai tyrė susidorojimo dėl skolos versiją, tačiau ją vienareikšmiškai patvirtinti galinčių įkalčių surinkti nepavyko.

Pagrindine versija tapo banalus nužudymas iš chuliganiškų paskatų, kilus nesusipratimui su tuomete S.Strelčiūno gyvenimo drauge.

Šalia egzekucijos vietos esančios parduotuvės vaizdo kameros užfiksavo, kaip alkoholio pirkti atėjęs V.Žiglys kalbina vežimėlį stumiančią merginą.

Manoma, kad nekalti juokeliai ir perdėtas kauniečio komunikabilumas galėjo nulemti kraupią tragediją. „Netinkamai“ kalbintos merginos gyvenimo draugas S.Strelčiūnas kartu su bušido kovotoju D.Barinovu nusprendė pamokyti išsišokėlį.