Veidas: Lietuvos gimnazijų reitingas 2014

Vėl begestant balandžio gaisam ir bepražystant kaštonams "Veidas" paskelbė geriausiųjų Lietuvos gimnazijų sąrašiuką.

TOP 10-tuke garbiai atsidūrė šios mokymo įstaigos:

1. Vilniaus licėjus

2. VšĮ Kauno technologijos universiteto gimn.

3. Vilniaus jėzuitų gimn.

4. Vilniaus Žirmūnų gimn.

5. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimn.

6. Kauno jėzuitų gimn.

7. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimn.

8. Panevėžio Juozo Balčikonio gimn.

9. Šiaulių Juliaus Janonio gimn.

10. Vilniaus Užupio gimn.

Pirmasis aštuntukas išlieka stabilus jau antrus metus. Tačiau devintoje vietoje atsidūrusi "Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija" išspiria "Vilniaus Š. Aleichemio gimnaziją", bei "Vilniaus užupio gimnazija" - "Všį Šiuolaikinės Mokyklos Centrą".

Toliau išdidžiai pūpso:

11. Vilniaus Žvėryno gimn.

12. VšĮ Šiuolaikinės mokyklos centras

13. VšĮ Vilniaus „Versmės“ katalikiškoji gimn.

14. Vilniaus Simono Daukanto gimn.

15. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimn.

16. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimn.

17. Radviliškio r. Baisogalos gimn.

18. Telšių Žemaitės gimn.

19. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimn.

20. Panevėžio 5-oji gimn.

21. Kauno Jono Jablonskio gimn.

22. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimn.

23. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimn.

24. Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimn.

25. Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimn.

26. Marijampolės marijonų gimn.

27. Vilniaus Abraomo Kulviečio vid. mok.

28. Vilniaus šv. Kristoforo gimn.

29. VšĮ Vilniaus privati gimn.

29. Vilniaus Gabijos gimn.

30. Mažeikių Gabijos gimn.
...

Pilną sąrašiuką galite rasti straipsnio gale prikabintoje pdf byloje arba sužinoti užklausę konkrečią mokyklą forumo temoje:
http://xneox.com/index.php?m=forum&&sm=rodymas2&k=Mokslas&tema=57124

***************************
Jau vienuoliktus metus iš eilės „Veidas“ pateikia vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingą. Kartu bandome rasti atsakymą į vaikams, jų tėvams, mokytojams, švietimo sistemos darbuotojams bei visai visuomenei rūpimą klausimą, kokia turėtų būti ideali mokykla.

Šių metų „Veido“ sudaryto gimnazijų ir
vidurinių mokyklų reitingo metodika
šiek tiek paprastesnė nei ankstesniais
metais. Vertindami objektyvius gimnazijų
ir mokyklų akademinius rezultatus svar-
biausią vertę (80 tšk.) suteikėme visų lai-
kytų valstybinių brandos egzaminų (VBE)
rezultatų vidurkiui, o likusius 20 tšk. mo-
kykloms paskyrėme pagal tai, kiek jų abi-
turientų praėjusiais metais į Lietuvos
aukštąsias įstojo pirmu pageidavimu. Šių
dviejų kriterijų suma virsta galutiniu balu
(100 balų), pagal kurį išrikiavome mokyk-
las. Du kriterijus kaip pagrindinius pasi-
rinkome todėl, kad VBE yra objektyviau-
sias rodiklis vidurinio ugdymo pasieki-
mams patikrinti, o sėkmė įstoti ten, kur
labiausiai moksleivis nori, – taip pat geras
mokyklos gebėjimo išmokyti rodiklis.

2014 m. reitinge atsisakėme kriteri-
jaus, rodančio, kiek abiturientų įstojo į
užsienio aukštąsias mokyklas. Tokį matą
atmetėme kaip neobjektyvų, nes kyla
klausimų dėl to, kokio lygio universitetus
pasirinko Lietuvos abiturientai ir kokį
stojimo konkursą jiems teko įveikti.
Vieną reitingo grafą paskyrėme moki-
nių skaičiui, kiek jų reitinguojamose mo-
kyklose mokėsi 2013 m. spalio 1 d., paaiš-
kinome ir mokyklų pavadinimus, jei jų
statusas naujais mokslo metais pasikeitė.

Vis dėlto rezultatai rodo, kad ir pasikei-
tus metodikai ankstesnių reitingų lyderiai
neužleidžia savo pozicijų. Pirmose aštuo-
niose reitingo vietose įsitvirtinusios tos
pačios gimnazijos – Vilniaus licėjus, Kauno
technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus jėzui-
tų gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Vilniaus
Mykolo Biržiškos gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazi-
ja, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Panevėžio
Juozo Balčikonio gimnazija. Devintoje vietoje atsi-
rado Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, į 23 vietą
nustūmusi Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimna-
ziją. Garbingą 10 vietą šiemet užėmė Vilniaus
Užupio gimnazija, privačią mokyklą Šiuolaikinės
mokyklos centrą nuleisdama į 12 vietą.
Nors kardinalūs pokyčiai pirmųjų reitingo vietų
nesudrebino, mokyklos po pirmojo dešimtuko per-
sirikiavo, o rajono mokyklos, iš įpročio laikomos
silpnesnėmis, iššoko į priekį, aplenkdamos miesto
gimnazijas. Kai kurios mokyklos peršoko per šimtą
ir daugiau vietų. Pavyzdžiui, Mažeikių r. Židikų
M.Pečkauskaitės vidurinė mokykla iš reitingo pabaigos (415 vietos) pakilo į pirmąją reitingo pusę (194 vieta).
Taip pirmajame trisdešimtuke
atsidūrė keturios rajonų gimnazijos.

Be to, šiemet, norėdami didmiesčių gyventojams
palengvinti pasirinkimą, sudarėme geriausių did-
miesčių mokyklų penketukus, į kuriuos iškopia ir
menų gimnazijos. Juk vieša paslaptis, kad siekdami
savo atžaloms vietos geresnėje mokykloje tėvai daž-
nai ne tik formaliai persiregistruoja, bet ir iš tiesų
persikrausto į kitą gyvenamąją vietą. Taip pat patei-
kiame ir geriausių privačių mokyklų penketuką.
„Veido“ reitingas, paremtas mokyklų akademi-
nių pasiekimų matavimu, tik suteikia bazinę infor-
maciją. Kiekviena mokykla yra individuali, todėl
absoliutinti reitingo rezultatų negalima.

Deklaracijos prasilenkia su realybe

Kita vertus, kaip rodo ir šiame numeryje patei-
kiama „Veido“ užsakymu atlikta didžiųjų miestų
gyventojų apklausa, pasitikėjimas vidurinio švieti-
mo sistema nėra didelis – vidurinėms mokykloms ir
gimnazijoms dar toli iki idealo. Ko trūksta?
Doras, siekiantis žinių, savarankiškas, atsakingas,
išsilavinęs, mokantis gimtąją ir užsienio kalbas, geban-
tis savarankiškai kurti savo gyvenimą – tokį jaunuolio
vaizdą piešia Švietimo įstatyme įtvirtinti tikslai.

„Veido“ kalbinti pašnekovai įsitikinę, kad jei tik
pavyktų tokią siekiamybę perkelti į ugdymo procesą,
dėl švietimo problemų taip sielotis netektų ir sukurtu-
me gerą mokyklą. Pavyzdžiui, suomiai, garsėjantys
sėkminga švietimo sistema, daro tik tai, ką parašė
savo dokumentuose, ir jokio stebuklo čia nėra.

„Nei Suomija, nei kas kitas neatrado kažko to-
kio, kas neįmanoma mums, arba tokio modelio, ku-
rio mes nežinome. Jie tik įgyvendina tai, ko siekia“,
– teigia Rygaudas Guogis, vienas VšĮ „Kuriančios
bendruomenės“ įkūrėjų ir Suomijos Jyvaskylos uni-
versiteto Švietimo lyderystės instituto magistrantas.

„Kuriančios bendruomenės“ – tai penkių jau-
nuolių idėja įdiegti į Lietuvos švietimo sistemą užsi-
enyje paplitusią socialinę metodologiją „Art of
Hosting“ (menas aptarti dalykus, kurie iš tiesų
rūpi). Toks metodas padeda bendruomenėms ir
organizacijoms aptarti klausimus, kurie akivaizdūs,
bet apie juos nekalbama. R.Guogis tvirtina, kad
struktūruoto visų šalių – nuo moksleivių iki Švieti-
mo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovų – pokal-
bio metu, visų nuostabai, paaiškėja sena tiesa, kad
ir moksleiviai, ir tėvai, ir mokytojai nori tokios pat
geros mokyklos, todėl belieka sutarti, kaip visiems
kartu pasiekti bendrą tikslą.

„Švietimo teisėje deklaruota, kad mokome ne
dalyko, bet mokome vaiką. Dabar, ko gero, labiau
mokoma dalyko. Viskas nukreipta į jo žinias, o vai-
kas lyg ir pametamas“, – tokią vertą apmąstymo
problemą įvardija Nacionalinės mokyklų vertinimo
agentūros direktorius Gražvydas Kazakevičius.

Apie rašytinės Lietuvos švietimo teisės tobulu-
mą kalba ir R.Guogis, juolab kad Lietuva turi visas
prielaidas siekti kokybiško mokymo proceso: savo
darbą dirba ir pedagogai, ir socialiniai darbuotojai,
švietimu rūpinasi ir nevyriausybinės organizacijos,
ir ŠMM specialistai. Tačiau pagrindinė problema,
kodėl visi sistemos elementai neveikia darniai, yra
jų nesusikalbėjimas ir polinkis svarbius reikalus
tvarkyti nebyliais raštais. Tai viena priežasčių, kodėl
dokumentuose gražiai įvardyti švietimo tikslai ir
aprašytas procesas neturi nieko bendra su tikrove.
„Lankiausi europinės pasaulinio lygio pradinės
mokyklos pamokose. Ta mokykla turi aiškią verty-
bių sistemą, joje vyrauja lyderystė, dirba profesio-
nalių pedagogų kolektyvas. Taigi ir pamokos ten
vyksta kitaip: ateini į klasę, o mokytojas ir mokiniai
tave pasitinka kaip naują galimybę ir įtraukia į
mokymosi procesą. Iškart supranti, kad ten dirba-
ma kartu su bendruomene, mokykloje lankosi
tėvai, o visi aplinkiniai yra naujos galimybės“, –
sunku patikėti, bet šitaip R.Guogis kalba apie vieną
iš valstybinių Lietuvos pradinių mokyklų.

Vis dėlto šiandien daugelyje Lietuvos mokyklų
labiausiai akcentuojamos žinios ir akademiniai
pasiekimai. Dalykų mokytojai susirūpinę, kaip
laiku „išeiti“ programą ir pasirengti egzaminui, tad
kitų ugdytinių gebėjimų ir vertybių puoselėjimas
lieka antrame plane.

Geros mokyklos koncepcija

Arčiausiai asmenybės ugdymo ir geros savijautos
mokykloje yra Geros mokyklos koncepcija, pagal
kurią auklėtiniai mokomi įvairiomis prasmėmis, kaip
teigia jos autoriai. Geros mokyklos koncepcija
paremta visos bendruomenės susitarimu, o svarbiau-
siu sėkmingos mokyklos veiklos požymiu čia laiko-
mas mokyklos misijos įgyvendinimas, pageidaujami
ugdymo rezultatai ir turtinga, įsimenanti, prasminga
gyvenimo mokykloje ir mokymosi patirtis.

„Svarbu įvardyti tikslus, kurių siekia konkreti
mokykla. Visos jos unikalios, taip pat ir bendruo-
menių siekiai skirtingi. Kaimo ir miesto bendruo-
menės nėra vienodos, net ir didmiestyje jos skiriasi
pagal gyvenamuosius rajonus. Svarbu, kad moki-
niai mokykloje patirtų gyvenimą, o ne tik gautų
akademinių žinių. Kai vyrauja žinių kultas, neretai
vaiko dvasiniai ir emociniai gebėjimai nustumiami į
šalį“, – komentuoja Lietuvos tėvų forumo tarybos
pirmininkas ir vienas Geros mokyklos koncepcijos
autorių Audrius Murauskas.

Kaip priemonę įgyvendinti Geros mokyklos
koncepciją, pašnekovas pamini bendradarbiavimą,
bet ne konkurencijos skatinimą. O siekiant geres-
nių rezultatų verta taikyti grupinius patirties meto-
dus. Deja, šiandien, pasak A.Murausko, panašūs
mokymo būdai taikomi epizodiškai, nes mokiniai
įprastai nepalieka savo suolų ir neišeina už klasės
ribų. O štai Geros mokyklos koncepcija mokymosi
procesui ragina išnaudoti visą aplinką, orientuotis į
projektinę veiklą, sujungiančią keletą mokomųjų
dalykų. Tokie metodai ne tik suteikia žinių, bet ir
yra kur kas efektyvesni nei dabar mokyklose vyrau-
jantis mokymas „rodant ir pasakojant“.

„Pavyzdžiui, galima nueiti į M.K.Čiurlionio
muziejų ir iš ten parsinešti muzikos, istorijos, lite-
ratūros žinių. Juk ką nors patyręs žmogus geba
kur kas daugiau apie tai prisiminti“, – pavyzdį
pateikia Tėvų forumo vadovas.

Įžvelgia ir teigiamų pokyčių

Vis dėlto Nacionalinės mokyklų vertinimo agen-
tūros direktorius G.Kazakevičius, prisiminęs pra-
ėjusių metų bendrojo ugdymo mokyklų veiklos
kokybės tyrimo rezultatus, teigia, kad pamokų
kokybė gerėja. Tai reiškia, kad gerėja pamokų pla-
navimas ir organizavimas, mokymo kokybė, moky-
masis, pagalba mokiniui mokantis, vertinimas
ugdant, santykiai klasėje, ugdymo aplinka ir jos
panaudojimas, mokinių pasiekimai.
Direktorius priduria, kad geriau vertinami ne tik
akademiniai mokyklos pasiekimai, bet ir neforma-
liojo ugdymo vertė arba netiesioginės švietimo
funkcijos, susijusios su rūpinimusi mokiniais, –
pavėžėjimas, maitinimas.

„Tarp dalykų, kuriuos reikėtų tobulinti, yra dė-
mesys vertinimui pamokoje. Vertinimo galimybės
neišnaudojamos, nors, mano galva, būtent ver-
tinimo metu žinios yra apmąstomos, sukuriama jų
vertė. Jei toks procesas nevyksta, plikos žinios ir
lieka plikomis žiniomis“, – aiškina G.Kazakevičius.
Atliekant bendrojo ugdymo mokyklų veiklos
kokybės vertinimą buvo nustatyti ir veiksniai, da-
rantys įtaką pasiekimams. G.Kazakevičiaus tikini-
mu, reikšminga tai, kaip tie pasiekimai yra supran-
tami. Neretai jie įvertinami tik akademinių žinių
pagrindu, nors pasiekimai apima žinias, gebėjimus
ir nuostatas.

Antruoju atveju ugdymo sėkmė suvokiama kaip
akademinė, socialinė pažanga ir pasiekimai. O
pasiekimams įtaką daro keli veiksniai: svarbu tinka-
mai įvertinti pažangą, kaip stebimi, lyginami ir ana-
lizuojami pasiekimai, kiek į jų nagrinėjimą įtraukia-
mi tėvai, mokiniai, kaip pati mokykla susitarusi dėl
pažangos vertinimo.

Neatsiejamos nuo pasiekimų ir vertybės, kurio-
mis grindžiamas mokyklos gyvenimas. Kitas ele-
mentas yra mokymosi kokybė, kaip patys mokiniai
raginami dirbti aktyviai, kokia jiems tenka atsako-
mybė už mokymąsi, ar jie nebijo klaidų tikimybės.
Tarp veiksnių, darančių įtaką pasiekimams,
minimi ir asmenybės raidos lūkesčiai, kaip tikima
vaiku, jo sėkme, pabrėžiama kad ir menka mokinio
pažanga.

Paskutinė sudėtinė dalis yra mokymo kokybė,
rodanti, kaip mokytojas moko vaikus. Jei mokymas
neskatina mokymosi, gali būti, kad tai jau mokinio
nuopelnas.

„Atlikdami vertinimą identifikavome ir „duo-
bių“. Su pirmąja susiduriama vaikui iš pradinės
mokyklos pereinant į dalykinę sistemą. Čia jaučia-
mas pamokos kokybės kritimas, kuris vėliau atsi-
randa ir devintoje klasėje, būtent tada, kai vaikai
patenka į tarptautinį PISA tyrimą, – aiškina Na-
cionalinės mokyklų vertinimo agentūros direkto-
rius. – Be to, tuo pat metu profesionalai išsako kal-
tinimus savo kolegoms. Penktoje klasėje dalykų
mokytojai kaltina pradinių klasių moky-
tojus, esą šie tinkamai neparengė vaikų, o
po aštuntos klasės gimnazijų pedagogai
sako, kad juos prastai parengė iki tol, ir
tie varžtai užsukti gana stipriai. Vadinasi,
nėra sklandaus perėjimo iš pakopos į
pakopą.“
...
...
...

***************************
"Veido" numerį, kuriame publikuotas šis reitingas galite įsigyti elektroniniu formatu čia:
http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2014-m

Įsigyti tik reitingų straipsnį elektroniniu formatu čia:
http://www.veidas.lt/lietuvos-gimnaziju-reitingas-2014

Arba PARSISIŲSTI NEMOKAMAI čia (1MB):
http://kamiccolo.vhost.lt/xneox/Lietuvos_gimnaziju_reitingai_2014_XneoX_com.pdf

Tiesa, jeigu neturite prieigos prie "normalaus" interneto, visada savo gimnazijos rezultatų galite pasiteirauti šioje mūsų forumo temoje:
http://xneox.com/index.php?m=forum&&sm=rodymas2&k=Mokslas&tema=57124

Ankstesnių metų "Veido" Lietuvos gimnazijų reitingus galite rasti šiuose straipsniuose:

2013 - http://xneox.com/spauda/veidas-naujas-lietuvos-gimnazij-reitingas-2013.php?

2012 - http://xneox.com/spauda/naujas-2012-met-gimnazij-reitingas.php?

2011 - http://xneox.com/spauda/lietuvos-gimnazij-ir-vidurini-mokykl-reitingas-2011.php

***************************
***************************

TAGS:
Lietuvos gimnazijų reitingas 2014
Lietuvos gimnazijų ir mokyklų reitingas 2014
Geriausios Lietuvos mokyklos 2014
Geriausios Lietuvos gimnazijos 2014