Vairuotojų būseną tiria laboratorijoje: kone dešimtadalis netinkami
delfi.lt [Slapukė]
Asmuo, nusprendęs gauti vairuotojo pažymėjimą, privalo pateikti sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kurioje nurodyta, ar asmens sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas. Toks vizitas dažniausiai trunka iki pusvalandžio, dažnas apsisuka ir dar greičiau.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, pernai pradedančiojo vairuotojo pažymėjimus gavo 32 574 pradedantieji vairuotojai, 214 daugiau, nei 2013 m. Tačiau kokybišką vairavimą užtikrina ne vien šis dokumentas. Įrodyta, kad eismo saugumui didelę įtaką daro emocinė būsena, psichofiziologinės savybės. Pastarosios tiriamos Vilniaus Gedimino technikos universitete įkurtoje laboratorijoje Eismo dalyvių psichofiziologijos laboratorijoje.
VGTU Automobilių transporto katedros docentas dr. Robertas Pečeliūnas DELFI pasakojo, kad medicininės apžiūros metu patikrinamos akys, klausa, pulsas ir spaudimas, tačiau nepatikrinama, kaip būsimo vairuotojo akys reaguoja tamsoje, kaip jos prisitaiko prieblandoje arba koks žmogaus sudėtingosios reakcijos laikas.
Visa tai galima patikrinti laboratorijoje esančiais įmantriai atrodančiais prietaisais.
„Tokie išsamūs tyrimai nėra būtini visiems vairuotojams, tačiau tiems, kurie padarė eismo įvykį, prieš grąžinant jiems teises, būtų neprošal patikrinti būtinuosius vairavimo įgūdžius. Anksčiau šiems pažeidėjams mes pravesdavome kursus, tačiau dabar juos gali rengti tik vairavimo mokyklos. Deja, tačiau ten viskas daroma su paprasčiausia įranga, be jokios analizės“, - pasakojo R. Pečeliūnas.
Specialistas taip pat pažymėjo, kad apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojo kaltės, o ją neretai nulemia emocinė žmogaus būsena.
„O štai kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuotojo reakciją susilpnina net dvigubai. Pokalbio metu apie kažką galvoji, jei dar šefas paskambino, tai susierzinai – tokia būsena gali sukelti „dėmesio aklumą“. Važiuojame automatiškai, nebematome, kas dedasi aplinkoje, ypač, kai dar reikia 180 laipsnių periferinį matymą turėti. Emocinis susijaudinimas irgi gali sukelti tą dėmesio aklumą, kai atbunki nuo aplinkos“, - perspėjo VGTU mokslo darbuotojas.
Gen. time: 0.1987
© xneox.com