Užmirškite Rusiją. Kyla nauja superenergetinė valstybė

Jau šio dešimtmečio viduryje
Australija taps pasauline dujų
supervalstybe ir pirmą kartą
po 40 metų pertraukos
sėkmingai įveiks šalies
prekybos balanso deficito
problemą, „The Telegraph“
skelbia banko „ Morgan
Stanley“ prognozę.
„Suskystintų gamtinių dujų
eksportas iš Australijos gali
būti naujas didis dalykas“, -
naujausioje ataskaitoje
skelbia bankas.
Specialistai prognozuoja, jog
tikras suskystintų gamtinių
dujų produkcijos sprogimas
negrįžtamai transformuos
šalies ekonomiką – visai
realu, jog vieną dieną
Australija pralenks Katarą ir
taps didžiausia suskystintų
gamtinių dujų eksportuotoja
pasaulyje. Ir taip nutikti gali
ne 2030 metais, kaip kad
manyta anksčiau, bet jau
2017 metais.
Per kelerius ateinančius
metus Australija virs labai
svarbia pasaulinės energijos
gamybos rinkos žaidėja –
suskystintų gamtinių dujų ir
anglies eksportas prilygs
šalies išvežamos geležies
rudos apimtims.
Net du trečdaliai bendros
pasaulinės prekybos
suskystintomis gamtinėmis
dujomis augimo susiję būtent
su Australija. Nors Amerika
daugiau negu jai reikia
gamtinių dujų gauna iš
turimų skalūnų atsargų,
eksporto terminalus ir
reikiamą infrastruktūrą,
reikalingą prekybai dideliais
dujų kiekiais pasaulinėje
rinkoje, šalis turės, geriausiu
atveju, po 5-10 metų.
Tad pasireikšti progą gauna
Australija. Azijoje suskystintų
gamtinių dujų itin trūksta,
ypač Japonijoje, kuri, uždarius
branduolines jėgaines po
tragedijos Fukušimoje, tapo
priklausoma nuo dujų
importo – Australija gali
drąsiai imtis veiksmų.
Japonijoje dujas galima
parduoti už 19 dolerių (47 Lt)
už vieną BTU (BTU - britų
terminis vienetas), kai tuo
tarpu Amerikoje ši kaina
siekia vos 4,3 dolerio (10,78
Lt).
Kadaise laikytos utopija,
suskystintos gamtinės dujos
nuo paskutinio XX amžiaus
dešimtmečio tampa vis
svarbesnės. Lūžio taškas
įvyko ištobulinus dujų
turbinos technologiją ir
priėmus sprendimus,
pavertusios degalų
transportavimą pigesniu ir
saugesniu – iki 116 laipsnių
šalčio atšaldytose
konteineriuose,
pagamintuose iš molibdeno
lydinio.
Jeigu „Morgan Stanley“
specialistai neklysta, eksporto
dalis Australijos ūkyje 2016
metais šoktels nuo 20 proc.
šalies BVP iki 22 proc.
Energetikos dalis eksporte
nuo 10 proc. kils iki 18 proc.
Ilgai lauktas prekybos
balanso perteklius būtų
teigiamas pokytis šaliai, kur
pastaruosius tris
dešimtmečius minėtojo
balanso deficitas siekė apie 4
proc. šalies BVP, o šiuo metu
siekia beveik 5 proc.
„Toks augimas leistų
Australijai 2015 metais
džiaugtis pertekliniu
prekybos balansu, ko šalyje
nebuvo nuo 1975 metų
antrojo ketvirčio. Sunku
pervertinti ilgalaikę
struktūrinę šios pramonės
šakos svarbą Australijai“, -
teigia minėtojo banko Rytų
Azijos specialistas Geoffrey
Kendrickas.
Australija – viena iš paskutinių
valstybių, kuriai pavyko
išsaugoti AAA skolinimosi
reitingą.