Transporto ateitis: 2070 metais pasaulyje nebeliks kelių, nes visos mašinos skraidys?

Po keliolikos metų gatvėse galėsime išvysti pirmus skraidančius automobilius, o po pusės amžiaus dėl tokių transporto priemonių plėtros keliai nebebus reikalingi.

Taip mano Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorius Romualdas Juknelevičius, „Litexpo“ parodų rūmuose vykstančioje transporto parodoje skaitęs pranešimą apie automobilių parko raidos perspektyvas. Lektorius mano, kad viena didžiausių šiuo metu egzistuojančių globalinių problemų – vartotojiška visuomenė: „Mes taip pamilome daiktus, kad pradėjome tarnauti jiems. Taip neturėtų būti.“

R.Juknelevičius teigia, kad daiktai turėtų tarnauti žmonėms – būtent tokia buvo pirminė jų funkcija. Dėl šios priežasties kyla nemažai problemų, ne viena kurių susijusi su transportu.

Automobilių kiekis didės

Transportas yra viena daugiausia nuodingų anglies dvideginio dujas išmetančių sričių. „Iš viso žemėje kasmet išmetama 44 gigatonos CO2. Transportas išmeta 5,3 gigatonos, 76 proc. to sudaro automobiliai, sunkvežimiai“, – atskleidė R.Juknelevičius.

Per artimiausius 20 metų automobilių kiekis didės visame pasaulyje. Pagal lektoriaus surinktą statistiką, Indijoje automobilių padaugės 600 proc., Kinijoje – 200 proc., Europoje, JAV ir kitose išsivysčiusiose vietovėse – nuo 100 iki 200 proc.

„Augimas juntamas visur, jo neišvengsime. Tad lieka kitas kelias – daryti transportą ekologiškesnį“, – mano lektorius.

VGTU dėstytojas daug dėmesio kreipė Leuveno universiteto atliktam tyrimui. Jis išskyrė kelias įdomesnes šio tyrimo dalis: pavyzdžiui, JAV asmeninių automobilių kiekis didėja, tačiau jais įveikiamas atstumas nesikeičia net ir augant gyventojų pajamoms. Prancūzijoje judėjimas automobiliu keičiamas kitomis rūšimis – lėktuvais ar greitaisiais traukiniais.

„Pagrindinis kriterijus žmogui – judėjimo laisvė ir greitis. Jeigu su traukiniu jis gali judėti greičiau, jam nereikia naudoti automobilio“, – teigė R.Juknelevičius.

Ateitis – be kelių?

Europos Sąjunga turi vadinamąją „Baltąją knygą“, kurioje surašyti įsipareigojimai dėl CO2 emisijos mažinimo. Čia juodu ant balto parašyta, kad iki 2030-ųjų ES valstybių miestuose turėtų dvigubai sumažėti vidaus degimo varikliais varomų automobilių, o iki 2050-ųjų jų turėtų visai nelikti. Verta pažymėti, kad vadinamieji „Plug-in“ hibridai, turintys iš lizdo įkraunamą elektros bateriją, į šią kategoriją neįeina. Kadangi jie gali važiuoti vien elektra ne vieną dešimtį kilometrų, yra laikomi elektromobiliais.

Kaip tas bus pasiekta? „Nors automobilius labiausiai keis išmaniosios technologijos ir navigacijos sistemos, kaip trečią tobulėjimo dalį išskirčiau bevielį energijos perdavimą. Tai įgalins elektromobilius nuvažiuoti daug kilometrų bei paskatins netgi skraidančių transporto priemonių atsiradimą“, – teigia R.Juknelevičius.

Lektorius atskleidė kelias mokslininko Michaelo Fray‘aus pateiktas įžvalgas apie ateities automobilius:

• 2020 metais pradės mažėti vidaus degimo variklius turinčių automobilių

• 2030 metais gali pasirodyti pirmos skraidančios transporto priemonės

• 2050 metais automobilio kaina
neturėtų viršyti 5000 dolerių šiandieniniais pinigais

• Automobiliai turėtų sverti 5-8 kartus mažiau nei dabar. Jie atsikratys daug sunkių dalių, besisukančių mechanizmų. Automobilio gamyba dėl procesų supaprastėjimo truks tik kelias valandas.

• 2070 metais kelių turėtų nelikti, nes skraidančioms mašinoms jų nereikės

„Beveik neabejoju, kad 2050 metais daugumą automobilių sudarys „Plug-in“ dyzeliniai ir benzininiai hibridai. Vis tik elektra – ateities transporto energija, jeigu jai bus naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai“, – savo požiūrį apie ateitį dėstė R.Juknelevičius.