Tautvydas Marčiulaitis: Pamenu, kai buvo juokinga

Vėl ir vėl visi internetai kalba ta pačia tema. Apie pagrindinę tragikomedijos veikėją. Visi rodo pirštu į akivaizdžias nesąmones ir visaip tyčiojasi. Man ir būdavo labai juokinga. Bet kuo toliau, tuo labiau visas šis reikalas man primena, laisvai cituojant vieną žmogų, kuris taip sakė apie kitą ir iš to pasidarė sensacija, bandymą versti bekojį šokti. Ir iš to juoktis.

Nenoriu įžeisti. Pavyzdžiui, aš nemoku dainuoti. Jei turėčiau kiekvieną penktadienį tiesioginiame eteryje dainuoti, manau sukurtų memų ir jūtūbo filmukų surinkčiau daugiau. Čia mano didelis ego taip sako. Bet kadangi nemoku, tai ir nedainuoju.

Tuo tarpu čia, nežinau ar kažkas verčia, ar pasirinkimas asmeninis, bet absoliučiai ta tema nieko nemokant ir nesuprantant, darbai visiškai ciniškai vykdomi toliau. Aš suprantu net tai, kad visai žmoniškai galima suklysti tariant žodį. Ir tokios klaidos būna visai juokingos. Bet suprasti visą kitą ir iš to juoktis, reiškia viso to nesuprasti.

Kaip ekonomistas galėčiau Jums kalbėti apie vidutinės algos dydį, jos sąryšį su minimalia alga, iš kur ta minimali alga atsiranda ir kas būna, jei ją padidini. Visa tai aprašyta jau daug kartų ir pakankamai aiškiai. Puikiai, aiškiai ir trumpai kolega P. Poderskis parašė prieš kelias dienas. Nėra ko kartotis.

Geriau pakalbėkim apie tai, ką daugelis praleidžia bandydami surasti, iš ko reikėtų kuo labiau pasijuokti.

Jei viską supranti, tada taip pat supranti, jog dama nėra skaičiusi pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos. Joje sakoma, kad tiek dama, tiek jos kuruojama institucija tarnauja Lietuvos piliečiams. Visiškai besąlygiškai ir be jokių papildomų klausimų ji privalo atsakyti kiekvienam Lietuvos piliečiui į bet kokį su valstybės valdymu susijusį klausimą. Visados. Nes kiekvienas Lietuvos pilietis yra tiesioginis jos vadovas.

Todėl kuomet dama jai klausimą užduodančiam žurnalistui, kai laidą stebi tūkstančiai piliečių, pareiškia, kad neprivalo nieko įrodinėti, iš esmės ji savo vadovybę pasiunčia. Ne tik pats atsakymas, bet ir tonas, formuluotė ir bendra pozicija leidžia suprasti, kad ji yra karalius Saulė ir niekam čia neatsiskaitinės. Nežinau, nuo kada toks elgesys yra priimtinas ar juokingas. Bet kokioje įmonėje darbuotojas, kuris valdybos nariams pasakytų, kad nieko čia jis įrodinėti neprivalo, būtų labai greit nebe darbuotojas. Kaip ir ne darbuotojas būtų, jei kažkas sužinotų, kad nelabai žino, ką įmonė daro; jei žmogus nebūtų perskaitęs pagrindinės informacijos apie įmonę.

Toliau seka kalbos apie tai, kad Lietuvos gyventojai nesugebės suprasti ekonomikos ir skaičių. Pirma, tai jei tas, kuriam yra aiškinama kažko nesupranta, kaltas yra aiškinantysis. Nes jis nesugeba efektyviai perduoti informacijos. Visada. Per sudėtingų problemų nėra niekam. Antra, nepaisant viso grotestiško cinizmo, kai Lietuvos piliečiai yra aiškiai ir be užuolankų pavadinami intelektualiai neįgaliais, kažką sakydamas, kiekvienas žmogus yra linkęs remtis asmenine patirtimi. Pavyzdžiui, aš nieko nesuprantu apie stogų inžineriją. Todėl tikrai galėčiau pasakyti, kad vienas ar kitas dalykas yra per sudėtingas, nors srities ekspertas be vargo tai išaiškintų ir 5 metų vaikui. Lygiai taip pat, pakankamai daug savo srityje išmanantys žmonės patys kartais nepajaučia, kad kalba dalykus, kurie ne visiems suprantami. Kaip bebūtų, visada sugeba išaiškinti net labai sudėtingus dalykus visiškiems naujokams.

Dama pasakė, kad skaičiai ir ekonominiai terminai Lietuvos žmonėms yra neįdomu ir sudėtinga. Išvados akivaizdžios.

Lendant šiek tiek į ekonomiką, tai darosi baisu, kai supranti, kad skaičius 1509 paimtas iš Palmyros. Nors N. Mačiulis savo laiške ir įrodė priešingai, bet per paskutinį pokalbį, dama nesugebėjo pateikti jokio loginio argumento tokiam skaičiui. Tik dalinai asmeninė nuomonė, nuorodos į abstrakčius pavadinimus ir ekonominiai nonsensai. Jos nuomone, vidutinis atlyginimas per kitus metus turėtų padidėti 50%. Ką čia komentuoti? Nebent tai, kad už 15 metų, vidutinis atlyginimas tokiais tempais bus milijonas.

Lygiai tiek pat logikos turi pasakymas, kad minimali alga stumia į viršų vidutinę. Saulė sukasi aplink žemę. Arba kaip paaiškina Tim Minchin, visi ledų pardavėjai yra pedofilai.

Na ir kėlimas dar per pusę yra matuojamas kaip kažkoks atskiras veiksmas. Kad minimali alga jau buvo pakelta, niekas neskaičiuoja. Ir visai nesvarbu, kad per metus bendrai ji padidės dvigubai. Juk dabar keliam tik per pusę!

Bet iš ekonomikos bei finansų dar baisiau yra tai, kad ši valdžia įvedinės eurą, o dama iki šiol yra įsitikinusi, kad jei dabar kažkas kainavo 3 litus, tai po euro įvedimo kainuos 3 eurus. Visi „žmonės taip supras (9 litai), kad daugiau už pusantro tūkstančio“ visiškai nublanksta pasisakymuose apie konvertavimą ir badą. Tai yra didžiausia kada nors mano gyvenime girdėta nesąmonė. Aš turiu daug draugų ir pažįstamų, kurie niekada gyvenime su finansais ar ekonomika nieko bendro neturėję. Bet lygiai taip pat per gyvenimą negirdėjau kvailesnio pasakymo. Būtų užtekę pasidomėti, kokie vidutiniai ir minimalūs atlyginimai mokami euro zonoje. Tik tiek.

Juo labiau, kad užtenka iš loginės pusės pažiūrėti: 1000ltl yra ~300eur, o 1500 yra ~450eur. Tai jei žmonės mirs iš bado gaudami 300, kuo padės tie papildomi 150?

Kaip ir su elementaria logika visiškai besikertantys pasakymai „man atrodo, kad per mažai“. Bandant nesikeikti, tai man atrodo, kad Lietuvoje žiemą per šalta. Tad susikuriam dirbtinę Saulę. Ir mašinos Lietuvoje per senos – visiems po naują. Na ir žmonės ne visi nuosavą namą turi – statom kiekvienam. Ir dar po ponį kiekvienam Lietuvos žmogui, nes tai jo prigimtinė konstitutututucinė teisė!

O jei kas nepritars, tai klauskim: O ką Jūs nesutinkat? Pažiūrėkit, kaip šveicarai gyvena.

Kas keiščiausia, jog viskas dėliojama kaip ir nuosekliai. Kalbėdama dama nedaro šuolių, paremia kiekvieną savo teiginį, visiškai savimi pasitiki ir jaučiasi esanti geresnė už bet ką, kas su ja šneka. Tai ir sukuria įspūdį, kad ji žino ir supranta. Taip dirba pavyzdžiui Onion News.

Užtikrintumas ir de jure autoritetas leidžia kalbėti nesąmones ir įtikinti, kad tai yra tiesa. Daugelis žmonių visame pasaulyje atiduoda pinigus kostiumuotiems finansų rinkų profesionalams, kurie juos išmokys užsidirbti jachtai ir vilai. Atiduoda tik dėl to, kad jie turi kostiumą ir kalba užtikrintai. Na ir naudoja gudrius žodžius. Tokių mokytojų kiekvienas sakinys priimamas kaip aksioma vien dėl įvaizdžio. O juk pasikapsčius bent šiek tiek giliau iškart akivaizdu, kad jie nieko apie tai ką kalba nesupranta.

Neturi kiekvienas suprasti visko, tai neįmanoma. Bet jei nesupranti, tai ir neįrodinėk. Jei žinai, kad nelabai daug žinai, tai klausyk ar remkis tais, kurie turi daugiau žinių ir patirties. Nuomonę išreikšti (net ir visiškai nenusimanant) neoficialioje aplinkoje tikrai galima. Nors tai dažnai būna juokinga ir neskoninga. Bet jei kalbama prie alaus bokalo ir jau 5 alaus išgėręs žmogus kokiam ekonomistui įrodinėja, kad viskas yra kitaip, tai yra visai normalu. Visi pasišypsotų, pasijuoktų ir būtų baigta. Bet kai nepailsdama kiekvieną savaitę tuo užsiima n-toji dama, darosi nejuokinga.

Panašu, kad visi prie to jau įprato. Iš reakcijų galima spręsti, kad žmonės to ir tikisi, todėl ir juokiasi. Nebėra jokių įprastų reikalavimų, tik laukimas, kas bus dar juokingiau ir toliau nuo realybės. Kai atsitinka kažkas naujo, visi tiesiog pasijuokia.

Nors gal jau derėtų suprasti, kad nėra čia kur ir ko juoktis. Kalbama apie mūsų valstybę ir jos valdymą. Mum reikės gyventi su visais priimtais sprendimais, neplanuotom kelionėm, ekonominiais fokusais ir sudarytu įvaizdžiu. Suprantu, kad juoktis smagu. Bet gal būtų jau laikas tiek pozicijai, tiek opozicijai valdžioje susimąstyti ir imtis pakeitimų? Kaip ir mums visiems būtų laikas nustoti juoktis ir pradėti galvoti, kokiomis priemonėmis situaciją galima būtų sutvarkyti.