Taksi iškvietimas telefonu tampa atgyvena

Taksi kvietimas išmaniaisiais įrenginiais pasaulyje nėra naujovė ir šiuo metu sparčiai populiarėja.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=1004871&s=11&f=4

Pasak šeimos finansų ekspertės, manoma, kad tie, kurie neplanuoja išlaidų, yra nedisciplinuoti. Tačiau ne visuomet planavimas apsaugo nuo nereikalingų išlaidų. Tarkim, jei esate numatęs skirti tam tikrą sumą megztiniui ar marškiniams, tačiau tinkamų nerandate, vis tiek leidžiate pinigus, nes buvote numatę juos išleisti.

Vokelis, skardinė ar skaičiuotuvas?

Taupyti galima pagal kelias sistemas. Tarkim, vokelių ar skardinių sistema – į juos dedami konkrečiam pirkiniui skirti pinigai. Taip pat galima pildyti išlaidų žurnalą ar rinkti čekius. Yra ir modernesnių būdų – naudotis kompiuterio skaičiuokle ar elektronine namų apskaitos sistema.

Kad planuoti išlaidas ir pajamas būtų lengviau, būtina planuoti būtinąsias išlaidas: mokesčius už būstą, paskolos įmokas, nuompinigius. Šeimos finansų ekspertė patarė: į būtinąsias išlaidas derėtų įtraukti ir santaupoms kaupti skirtą sumą. Derėtų nepamiršti lankstumo ir atsargiau skolintis.

Jei taupai, daugiau uždirbi

SEB banko atliktas klientų elgsenos tyrimas rodo, kad dažniausiai elektronine banko paslauga „Finansų planuotojas“, padedančia planuoti pajamas ir kontroliuoti išlaidas, naudojasi 18–39 metų asmenys.

Tyrimas rodo, kad 65 proc. išlaidas tokiu būdu kontroliuojančių 18–39 metų klientų gauna didesnes negu vidutines, t. y. 1,5 tūkst. litų, mėnesio pajamas.

„Intuityviai atrodytų, kad išlaidų kontrolė turėtų būti aktualesnė tiems, kas gauna mažas pajamas, tačiau šio ir kitų tyrimų duomenys leidžia manyti, kad šeimos biudžetą dažniau sudaro tie, kurių pajamos ne pačios mažiausios“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Tyrimo duomenimis, tarp gyventojų, kurie, kontroliuoja savo išlaidas, palyginti su to nedarančiais, kelis kartus yra daugiau tokių, kurie turi santaupų. Pavyzdžiui, beveik trečdalis „Finansų planuotojo“ paslauga besinaudojančių 18–39 metų asmenų (29 proc.) savo sąskaitose turi sukaupę 5 tūkst. litų ir daugiau, kas ketvirtas (25 proc.) kaupia turtą pagal gyvybės draudimo arba savarankiško pensijų kaupimo sutartis, kas šeštas (16 proc.) yra investavęs į akcijas, obligacijas ar investicinius fondų vienetus.

Atitinkamai išlaidų elektronine programa nekontroliuojančių klientų gretose tokiomis taupymo galimybėmis naudojamasi kur kas mažiau – atitinkamai kas aštuntas, kas keturioliktas ir du iš šimto klientai.

Įdomu tai, kad, paanalizavus mažesnes negu 1,5 tūkst. litų per mėnesį pajamas gaunančių klientų elgseną, pastebėta tokia pat tendencija: tarp tų, kurie kontroliuoja savo išlaidas naudodamiesi finansų planavimo paslauga, palyginti su to nedarančiais, santaupų turinčių taip pat gerokai daugiau – sukaupusių bent 5 tūkst. litų vertės finansinio turto yra atitinkamai 38 ir 20 procentų.

„Tyrimas rodo, kad net ir uždirbantys mažiau negu vidutiniškai, tačiau kontroliuojantys išlaidas, randa daugiau galimybių sukaupti lėšų negu to nedarantys gyventojai. Taigi ne visada mažos pajamos yra vienintelis santaupų dydį ribojantis veiksnys. Viena iš pagrindinių finansų valdymo klaidų yra neturėti santaupų. Vadinasi, savo išlaidas kontroliuoti linkę žmonės dažniau šios klaidos išvengia“, – pastebi J.Varanauskienė.

Tyrimas taip pat rodo, kad išlaidų kontrolė susijusi ir su turimais finansiniais įsipareigojimais – besinaudojančių finansų planavimo paslauga skaičius į viršų šokteli tada, kai turimi įsipareigojimai viršija 5 tūkst. litų.

Pasak J.Varanauskienės, natūralu, kad finansų valdymas tampa itin aktualus, kai reikia reguliariai kas mėnesį mokėti lizingo ar paskolos įmokas ir svarbu subalansuoti įsipareigojimus bei kasdienius finansinius poreikius. Tačiau čia išryškėja viena ne visada teisinga finansų valdymo elgsena – vienu metu turėti ir santaupų, ir už jas mažesnių trumpalaikių įsipareigojimų.

„Mūsų duomenys rodo, kad neretai mažesnių įsipareigojimų turintys klientai taip pat turi ir jų skolas padengiančių santaupų. Vienu metu turintys ir santaupų, ir skolų vartojimo reikmėms iš esmės išleidžia daugiau pinigų, negu reikėtų, kadangi paskolų palūkanos paprastai yra didesnės už, pavyzdžiui, indėlių palūkanas. Tokią elgseną galima sieti su itin dideliu saugumo poreikiu, tačiau toks elgesys tikrai ne visada yra racionalus“, – sakė J.Varanauskienė.