Sostinėje bręsta nauja organizuoto nusikalstamumo era

Vilniaus pakraštyje stūksančio viešbučio langas praviras. Per jį kyšo galingi fotoaparatai ir vaizdo kameros. Įranga nukreipta į stovėjimo aikštelę, kuri driekiasi už dešimties kilometrų. Brangūs stiklai stebi varganą automobilį, kurio bagažinėje – pistoletai, šautuvai ir granatos. Ginklai tyliai laukė šeimininkų.

Matyt, niekas nepastebėjo, kad šitas vienišas automobilis jau kelias dienas stovėjo be priežiūros. Tačiau tai žinojo kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie laukė pasaloje ir stebėjo teritoriją pro viešbučio langą. Tai žinojo ir trys vyrai, kurie tą žiemos popietę pravėrė bagažinę, prikrautą ginklų.

Jie – šiuolaikinės organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai. Užaugo niūriuose sostinės daugiabučių rajonuose, raumenis augino kalinimo įstaigose, o turtus krovėsi pardavinėdami narkotikus. Jie ginkluojasi tam, kad galėtų plėsti savo verslą, kontroliuotų kitus nusikaltėlius ir klupdytų konkurentus.

Tai yra pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi organizuotų nusikaltėlių karta, kuri yra visiškai kitokia nei sulaukėjusios „Vilniaus brigados“ reketininkai.

Tačiau patyrę kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad sostinėje bręsta dar viena organizuoto nusikalstamumo revoliucija. Vilniaus gatves jau tyrinėja žiaurių ir turtingų Rytų Europos nusikaltėlių žvalgai, kurie ieško naujų šešėlinių rinkų.

Pirmojoje dalyje pasakojome, kas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyba (ONTV) ir kuo šie pareigūnai skiriasi nuo kitų. Atskleidėme, kaip veikia kriminalinė žvalgyba ir ruošiamasi slaptoms, sudėtingoms operacijoms.

Šis pasakojimas – apie šiuolaikines organizuotas nusikalstamas grupuotes. Slapti kriminalinės žvalgybos pareigūnų ir nusikaltėlių žaidimai kiekvieną dieną vyksta tose Vilniaus gatvėse, kuriose gyvenate ir jūs.

Narkotikų revoliucija

Šių dienų kriminalinio Vilniaus personažai formavosi tuo metu, kai organizuoto nusikalstamumo aštuonkojį galabijantys pareigūnai užsmaugė „Vilniaus brigadą“. 1995 metais iš Vakarų Europos į mūsų sostinę atkeliavo pirmieji sintetiniai narkotikai. Jie buvo dalinami nemokamai.

Gerai ginkluotos grupuotės tuo metu lobo iš reketo ir smurto, o prekyba narkotikais buvo nepriimtinas verslas. Netgi – negarbingas.

Be to, nebuvo paklausos. Pirmieji narkotikų vartotojai buvo smulkūs banditėliai ir socialinių problemų turintys vargdieniai. Tarp žmonių, kurie turėjo pinigų, vartoti kvaišalus buvo nemadinga ir nepriimtina.

Tačiau situacija pasikeitė maždaug 2001 metais.

„Banditai tuo metu jau bijodavo atvirai užsiimti reketu, o žmonės nebebijodavo kreiptis į policiją. Situacija buvo pasikeitusi. Tuo metu mūsų akiratyje atsirado naujos grupuotės. Tai buvo jaunimas, kuris vertėsi narkotikų prekyba. Jie buvo ginkluoti, ambicingi, nevertino senųjų autoritetų“, – pasakojo vienas labiausiai patyrusių ONTV pareigūnų M. Kriminalinėje žvalgyboje jis dirba nuo pirmųjų nepriklausomybės metų.

Revoliucija įvyko žaibiškai, nes reketininkų grupuotės buvo nusilpusios, neturtingos, o lyderiai – sukišti už grotų. Senieji nusikaltėliai labai greitai prarado savo kontroliuojamas teritorijas ir buvo priversti šešėlinį pasaulį atiduoti jaunuoliams, kurie nepaisė jokių autoritetų ar nusistovėjusių taisyklių.

„Jaunimas norėjo plėsti savo narkotikų verslą, pardavinėti naujuose Vilniaus rajonuose. Senieji autoritetai nesiveldavo į konfliktus, iškart užleisdavo teritorijas“, – pasakojo kriminalistas M.

Galima sakyti, kad prieš trylika metų prasidėjo nauja organizuoto nusikalstamumo era, kuri tęsiasi iki šiol.

Svarbiausia – kitų grupuočių požiūris

Šiuo metu Vilniuje veikia dešimt organizuotų nusikalstamų grupuočių. Kiekvienai jų priklauso apie pusšimtį narių. Tai nėra paprasti nusikaltėliai.

Šešėliniame pasaulyje grupuočių nariai yra labai įtakingi, nes priklauso struktūrai, kuri gali juos apginti. Organizuotos nusikalstamos grupuotės lobsta iš nelegalių verslų, todėl gali investuoti į savo veiklą, konspiraciją, pirkti technikos, ginklų, net sekimo priemonių.

Kriminalinės žvalgybos pareigūnai taip identifikuoja organizuotą nusikalstamą grupuotę: turi lyderius, branduolį, nariai yra pasiskirstę pareigomis, palaiko nuolatinius ryšius, turi bendrą kasą, pavadinimą.

Tačiau svarbiausias bruožas – kitų nusikaltėlių požiūris.

„Mes negalime imti ir sugalvoti, kad Vilniuje atsirado nauja grupuotė. Pagrindinis kriterijus yra kitų grupuočių požiūris. Jeigu kiti banditai suvokia tą grupuotę, pripažįsta jos egzistavimą, lyderius, susitinka su jais, aptaria reikalus, sprendžia konfliktus, tai ir mes laikome, kad ta grupuotė tikrai egzistuoja“, – paaiškino kriminalinės žvalgybos pareigūnas M.

Kitaip tariant, organizuota nusikalstama grupuotė yra šešėlinio verslo organizacija, kuri nuolat lobsta iš nelegalios veiklos, nuolat planuoja nusikaltimus, investuoja, ginkluojasi ir rūpinasi savo saugumu. Tokioje organizacijoje kiekvienas narys atlieka savo darbą ir moka duoklę į bendrą kasą.

Grupuotė gali egzistuoti tik tada, kai ją ir jos lyderius pripažįsta kitos grupuotės.

„Viskas priklauso tik nuo kompetencijos. Reikia surinkti daug žvalgybinių duomenų, kad žinotum, kokios grupuotės veikia, kokie lyderiai, koks pavojingumo lygis, koks statusas šiame pasaulyje. Kiek yra vietinių grupuočių, kiek iš kitų miestų ir iš kitų šalių. Visa tai priklauso nuo pareigūnų žinių, kompetencijos ir patirties, gebėjimo tai pamatyti“, – aiškino labai patyręs kriminalinės žvalgybos pareigūnas M.

Lyderiai formuojasi kiemuose

Tokioms šešėlinėms organizacijoms dažniausiai priklauso fiziškai ir morališkai stiprūs vyrai, kuriuos kas nors vienija. Tarkime, jie užaugo vienoje gatvėje, lankėsi toje pačioje sporto salėje ar atliko bausmę toje pačioje kalinimo įstaigoje. Juos vienija bendra patirtis, pasitikėjimas ir polinkis daryti nusikaltimus.

Dažniausiai grupuotės veikla prasideda nuo palyginti smulkių nusikaltimų. Tarkime, paauglystėje jie kartu vogdavo automobilius, plėšdavo butus ar garažus. Tačiau godumas auga, nusikaltimai darosi rimtesni, vaikinai pradeda skirstytis užduotimis ir susiformuoja hierarchija. Tada prasideda konfliktai su kitomis grupėmis ir šitie vaikinai įgauna pagarbą tarp kitų nusikaltėlių.

Šitos struktūros viršuje yra vienas arba keli lyderiai, kurie planuoja ir organizuoja nusikaltimus. Kai kuriose grupuotėse yra netgi atskirų šešėlinio verslo sričių lyderiai.

Įdomu tai, kad vadeivomis negali tapti tie nusikaltėliai, kurie kažkada buvo prekeiviai.

„Pagal jų vidinę nuostatą, tikras organizuoto nusikalstamo pasaulio autoritetas negali būti prekiautojas. Nesvarbu, ar kalbama apie narkotikus, ar apie ginklus. Jis turi kontroliuoti grupuotę, o prekiauja kiti“, – pasakojo patyręs kriminalinės žvalgybos pareigūnas R.

Nebūna netgi taip, kad narkotikų prekeivis kyla „karjeros“ laiptais, meta savo verslą ir užkopia iki organizuotos nusikalstamos grupuotės viršūnės. Tikri lyderiai formuojasi kiemuose ir kalėjimuose.

„Nusikaltimams padaryti taip pat reikia tam tikrų žinių, gebėjimų ir idėjų. Kas sugeba tai padaryti, sugalvoti nusikaltimus, suorganizuoti juos, tas ir tampa lyderiu“, – pasakojo vienas labiausiai patyrusių Lietuvos kriminalistų R.

Lyderio savybės sustiprėja kalinimo įstaigoje. Kiti nusikaltėliai stebi, kaip jis atlieka bausmę, kaip bendrauja su kitais kaliniais.

„Jeigu vaikinas gerai sėdi, yra rimtas bachūras, įgauna ryšių, į laisvę jis grįžta jau sustiprinęs savo lyderio savybes“, – pasakojo kriminalistas R.

Lyderį labai sunku sučiupti ir nuteisti, nes pats jis nusikaltimų niekada nedaro. Pagrindinė vadų užduotis – investuoti pinigus į šešėlinius verslus, kad šie krautų vis didesnį pelną.

Grupuočių taikinys – nusikaltėliai

Šiuolaikinės Vilniaus nusikalstamos grupuotės nuo senųjų skiria tuo, kad nėra prisirišusios prie konkrečios teritorijos ar konkrečios veiklos. Visos grupuotės turi savo narkotikų prekeivių, kontrabandininkų, sutenerių. Svarbiausias šešėlinių organizacijų tikslas yra pelnas ir konspiracija. Bet kokia kaina.

„Dabar jie stengiasi slėpti savo veiklą. Stengiasi, kad įvykdžius nusikaltimą nebūtų pareiškimų, skundų ar apie tai kalbančių žmonių. Todėl organizuotos nusikalstamos grupuotės kontroliuoja kitų nusikaltėlių veiklą. Jie apmokestina prekiaujančius narkotikais, vežančius kontrabandą, organizuojančius prostituciją“, – pasakojo ONTV pareigūnas M.

ONTV pareigūnai pasakojo komišką istoriją, kuri rodo, kaip organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai apvaginėja kitus banditus.

Vienos Vilniaus grupuotės nariai pasiūlė keliems neįtakingiems nusikaltėliams pirkti kontrabandinių cigarečių.

Susitikimas įvyko miesto pakraštyje, miškelyje prie Neries upės. Pirkėjas atvyko su pinigais, o grupuotės nariai parodė kontrabandinių cigarečių dėžes. Tačiau tuo metu pasirodė policijos patrulių automobilis.

Tiek kontrabandos pardavėjas, tiek pirkėjas pasiūlė pareigūnams kyšį, atidavė visus savo pinigus ir išsiskirstė.

Tačiau tai nebuvo tikri pareigūnai – tiek jie, tiek cigarečių pardavėjai buvo tos pačios grupuotės nariai, persirengę patruliais. Kitaip tariant, situacija buvo sugalvota norint apgauti cigarečių pirkėją.

Kita panaši istorija. Smulkūs nusikaltėliai atvyko prie vienos grupuotės nario garažo ir norėjo įsigyti didelį kiekį kontrabandinių cigarečių. Jie padavė pinigus, tačiau netikėtai pasirodė policijos pareigūnais apsimetę bendrininkai ir išsivežė cigarečių pardavėją. Pinigų pirkėjai taip ir neatgavo.

Tokių istorijų daug. Organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai atiminėja narkotikus, kontrabandines prekes, vogtus automobilius, apmokestina neteisėtai lobstančius verslininkus. Jų taikinys yra žmonės, kurie uždirba iš nelegalios veiklos ir negali pasiskųsti policijai.

Tai yra latentiniai nusikaltimai, apie kuriuos nenori kalbėti net aukos. Todėl ONTV dirba tik labiausiai patyrę, geriausi kriminalistai, kurie sugeba išnarplioti tokias šešėlines schemas ir struktūras.

Dirba su visomis grupuotėmis

Kitas išskirtinis šiuolaikinių organizuotų nusikalstamų grupuočių bruožas – verslo perkėlimas į kitas Europos šalis (plačiau apie tai galite skaityti čia).

Pavyzdžiui, nusikaltėlis iš Vilniaus nuskrenda į Ispaniją, nusiperka narkotikų, tada skrenda į Norvegiją, ten juos parduoda, grįžta į Lietuvą, iš čia nuvažiuoja į Latviją ir ten atidaro kavinę. Tokius nusikaltimus tirti yra labai sudėtinga, nes visi epizodai įvykdyti skirtingose valstybėse.

Kita nauja tendencija, kuri išskiria šiuolaikines grupuotes iš pirmųjų šešėlinių organizacijų, – grupuočių nariai gali laisvai bendrauti su kitais nusikaltėliais.

„Skirtingų grupuočių nariai vienijasi tam, kad įgyvendintų savo tikslus, užsidirbtų pinigų. Anksčiau tai buvo neįmanoma, o dabar tai yra normalu, nes jiems svarbiausia yra pelnas“, – pasakojo kriminalistas M.

Konfliktus malšina pareigūnai

Ar organizuotos nusikalstamos grupuotės yra pavojingos mums, visuomenės nariams, kurie nėra susiję su šešėliniu pasauliu?

„Tai nėra taip pavojinga, kol nevykdai kokios nors nelegalios veiklos. Jeigu tik pradedi prekiauti kokiomis nors kontrabandinėmis cigaretėmis, atsiranda tikimybė patekti į tų berniukų akiratį, kurie cigaretes gali atimti ir tu neturėsi kam pasiskųsti.

Žmonės turi suprasti tik tiek, kad Vilniuje egzistuoja ir kitas gyvenimas: nusikaltėliai, policija, žvalgyba, pasalos. Tokie dalykai, kurių niekas nemato, bet jie yra. Ir geriau ten nepatekti“, – šypsodamasis perspėjo patyręs kriminalistas R.

Paprastam piliečiui kyla vienintelė grėsmė – netyčia atsidurti tokioje vietoje, kur nusikaltėliai aiškinasi santykius ar vykdo nusikaltimus. Todėl labai svarbus yra prevencinis ONTV darbas, kurio visuomenė nemato ir apie jį nesužino.

Pavyzdžiui, pareigūnai gauna informacijos, kad susikirto dviejų grupuočių interesai ir kilo rimto konflikto grėsmė, gali pratrūkti smurtas. Maža to, žvalgai praneša, kad po savaitės įvyks vadinamoji strielka – nusikaltėlių santykių aiškinimasis.

„Tada mes tempiame juos čia bet kokiu pretekstu ir kalbamės. Tai yra prevencija. Yra Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, tai jeigu nesuvokia savo veiklos pavojingumo visuomenei, nepavyksta pasikalbėti geranoriškai, tai galime uždrausti susitikti, skirti namų areštą ar panašiai“, – apie nematomą darbą pasakojo ONTV pareigūnas M.

Patyrę kriminalistai juokauja – save gerbiantis grupuotės lyderis į policiją atvyksta ir sulaukęs telefoninio skambučio, šaukimo įteikti nereikia. Nes suvokia, kad nepaklusęs bus ištrauktas iš po žemių.

Žvalgosi užsienio grupuotės

Šiuolaikinės organizuotos nusikalstamos grupuotės susiformavo prieš trylika metų, o pagrindinis jų pelnas – narkotikai. Tačiau patyrę žvalgai sako, kad šešėliniame pasaulyje jau matomi naujos eros požymiai.

Pastebima tendencija, kad pastaruoju metu grupuotės stengiasi kontroliuoti cigarečių kontrabandos verslą – dirbant intensyviai pelnas yra didelis, tačiau atsakomybė gerokai mažesnė nei prekiaujant narkotikais.

Be to, kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad yra tam tikrų požymių, kad Vilniuje formuojasi naujos grupuotės, kurių nariai kol kas yra nepilnamečiai. Tai viename kieme ar rajone augantys vaikinai, kurie linkę daryti nusikaltimus.

ONTV jau dabar imasi priemonių ir šioje srityje. Tačiau apie konkrečius būdus stabdyti tokių grupuočių vystymąsi nekalbama.

„Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą Vilniuje, reikia prisiminti mūsų geografinę padėtį. Mes turime apie 40 kilometrų sieną su Baltarusija. Tai per čia eina ir cigarečių kontrabanda, ir vogti automobiliai, ir degalai, ir narkotikai“, – sakė ONTV pareigūnas M.

Todėl kriminalistai įžvelgia ir kitą grėsmę, kuri greitai gali iškilti Vilniuje, – imigrantų grupuotės. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje veikia rusų, čečėnų, rumunų organizuotos nusikalstamos grupės. Vilniuje kol kas to nėra, tačiau kriminalistai stebi, kad užsienio nusikaltėliai jau žvalgosi į Lietuvą ir norėtų čia investuoti nešvarius pinigus.

Tai – žvalgybinė informacija, todėl pareigūnai apie tai kalbėjo nedaug. Tačiau susidariau įspūdį, kad užsienio grupuočių lindimas į Vilnių – grėsminga ir rimta problema.

* * *

Apie darbą ONTV svajoja daugelis policijos pareigūnų. Su organizuotų nusikalstamumu kovojantis padalinys išsiskiria ne tik tuo, kad atlieka labai pavojingas ir slaptas užduotis, naudoja ypatingas technologijas - čia dirba tik labai motyvuoti, patikimi ir patyrę kriminalistai, kurie sugeba savarankiškai atlikti sudėtingus tyrimus, susijusius su grupuočių veikla.

„Tai buvo svajonių darbas“, - sako vienas labiausiai patyrusių kriminalistų J. Darbą policijoje jis pradėjo nuo patrulinės tarnybos, tačiau visuomet siekia dirbti ONTV.

Kaip tampa kriminalinės žvalgybos pareigūnu? Kokia yra jų kasdienybė ir asmeninis gyvenimas? Kodėl šis darbas yra labai pavojingas? Kaip kriminalinės žvalgybos pareigūnai bendrauja su nusikaltėliais ir kaip pasiekia didelių pergalių?