Palygino vairuotojus: Vilniuje – greiti ir įsiutę, kitur

Dėl eismo nelaimių valstybė kasmet patiria daugiau kaip 1 milijardą litų arba maždaug 360 milijonų eurų nuostolių. Daugiausia avarijų įvyksta miestuose. Apklausa parodė, kad miestuose vairuotojai pykčio patiria 10 kartų dažniau nei užmiestyje. Ar tikrai miestuose važinėja tik greiti ir įsiutę? Kuo skiriasi didmiesčių ir mažesnių miestų ir miestelių vairavimo kultūra?
Daugiau kaip dešimt metų vairavimo stažą turinti Neringa gyvena Vilniuje, tačiau dažnai važiuoja į Panevėžį aplankyti ten gyvenančių tėvų. Jauna moteris tikina, kad vairavimo kultūra Panevėžyje ir Vilniuje skiriasi.
„Vilniuje didžioji dalis vairuotojų yra daug mandagesni nei Panevėžyje. Pavyzdžiui, Vilniuje vairuotojai vienas kitą užleidžia arba, jeigu tu užleidi ką nors, tai praktiškai visada žmogus padėkoja (aš padėkoju visada). Panevėžyje taip nėra. Niekas nieko neužleidžia, o jeigu tu užleidi, tai nepadėkoja arba net nesupranta, kas įvyko.
Kita vertus, Vilniuje yra nemažai įžūlių vairuotojų, ypač tai galima pamatyti spūsčių metu. Kai kurie įžūliai užlenda, kartais dėl tokio vairuotojų elgesio tik per plauką neįvyksta avarija. Man ne kartą yra buvę, kad įžūliai lenda ir visiškai nežiūri, kad liko vos keli centimetrai ir mes susidursime. Tokiu atveju užleidžiu, bet tik norėdama išvengti avarijos. Dalis tokioje situacijoje padėkoja ar atsiprašo, o kiti – ne. Žinoma, tokiu atveju susinervinu.
Vilniuje dauguma vairuotojų važiuoja per sankryžą jau degant geltonam šviesoforo signalui, o Panevėžyje dauguma vairuotojų sustoja ar sulėtina, kai pradeda mirksėti žalia. Panevėžiečiai daug lėčiau vairuoja, niekur neskuba, bet tai yra natūralu, nes miestas gerokai mažesnis ir galutinį tikslą pasiekti galima greičiau.
Juokiuosi iš savo tėčio, kai jis sako, kad Panevėžyje kartais būna automobilių spūstys. Dažniausiai tai reiškia, kad kur nors važiuodamas užtrunka 15 minučių ilgiau. Vilniuje spūstyse gali stovėti ir valandą, o jei oro sąlygos prastos – ir dar ilgiau“, – pasakoja vairuotoja.
Neringai yra tekę kelis kartus svečiuotis JAV. Ji tikina, kad ten vairuoti – vienas malonumas.
„Jokio streso, visi malonūs, mandagūs, žodžiu, kultūros lygis, palyginus su Lietuva, žymiai aukštesnis“, – įsitikinusi moteris.
Keliuose žūsta mažiau
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus patarėjas Antanas Čereška įsitikinęs, kad didesnių miestų gatvėse pati situacija vairuotojus verčia būti atidesnius, mandagesnius.

„Jei aš praleisiu eismo spūstyje iš kiemo ar šalutinio kelio išvažiuojantį vairuotoją, tai tikiuosi, kad kitą kartą ir mane praleis. Intensyviame eisme tarp vairuotojų daugiau kontaktų, todėl ir kultūringam, paprasčiausiai abipusiai mandagiam elgesiui pasireikšti yra daugiau progų.
Miesteliuose ar kaimuose eismo spūsčių nėra, eismo intensyvumas mažesnis, todėl ir tarpusavio bendravimo mažiau, taigi mažiau ir progų padėti, praleisti vienam kitą, bet ir nekultūringo elgesio pavyzdžių mažiau“, - sako specialistas.
Bendri duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos keliuose eismo kultūra gerėja. Pagrindinis to rodiklis yra avaringumas keliuose. 2013 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 256 žmonės, o 2014 m. - 265 žmonės. 2013 m. ir 2014 m. žuvusiųjų skaičiai yra mažiausi per daugiau kaip 50 metų.
„Pastaraisiais metais žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip perpus, aišku, kad viena iš pagrindinių to priežasčių yra eismo dalyvių elgesio, taigi, jų kultūros, gerėjimas“, - sako A. Čereška, bet priduria, kad daugėja problemų dėl girtų vairuotojų.
2014 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo devyniais žmonėmis daugiau nei 2013 metais, bet žuvo daugiau dėl girtų vairuotojų, taip pat dėl girtų ir dar teisės vairuoti neturinčių asmenų kaltės. Dėl blaivių žmonių ir toliau žuvusiųjų skaičius nuosekliai mažėjo.
„Atrodo, kas gali būti lengviau kaip būti mandagiam, laikytis nustatytos tvarkos, gerbti kitus kelyje? Bet blogų įpročių atsisakome sunkiai. Kuo greičiau jų atsikratysime, tuo bus geriau.
Viskas prasideda nuo smulkmenų. Pavyzdžiui, jei aš rytą važiuodamas į darbą praleidžiu į mano eismo juostą įvažiuoti norintį ir to prašantį kitą vairuotoją (ar jis mane praleidžia ), nuotaika ir jam, ir man pagerėja, gal ir visai dienai. Ir jei tokioje pačioje situacijoje aš nepraleisiu, ar manęs nepraleis, dar ,,užkiš“ automobilį, tai nuotaika bus kitokia. Taigi, viskas prasideda nuo smulkmenų. Visko pradžia ir priežastis yra mūsų pačių poelgiuose.
Ne veltui sakoma, kad mandagumas nieko nekainuoja, o visus paperka“, - sako A. Čereška.
Daugiausia avarijų – miestuose
Naujausio, 2015 m. vasario mėnesį atlikto „Lietuvos draudimo“ tyrimo, kurio metu buvo apklausti beveik 600 respondentų, duomenimis, vairavimo kultūrą vairuotojai vertina stipriu šeštu – 6,37 balo iš 10 maksimalių.
Kultūros vertinimo balas išliko toks pat kaip ir prieš dvejus metus. Tai rodo, kad vairavimo kultūros pokyčiai nebūna greiti, nors daugelis vairuotojų tikina, kad vairavimo kultūra Lietuvoje palaipsniui gerėja.
2013 metais atlikto „Lietuvos draudimo“ tyrimo rezultatai parodė, kad vairuotojų patiriamas pyktis kelyje priklauso nuo to, ar važiuojama mieste, ar užmiestyje. Miesto ribose vairuotojai tvirtina pateikiantys 10 kartų daugiau pykčio. Draudimo bendrovės statistika liudija, kad miestų vairuotojai ne tik patiria daugiau pykčio, bet ir dažniau patenka į avarijas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 78 proc. automobilių avarijų atsitinka mieste, 22 proc. – užmiestyje. Tiesa, vidutinė žala užmiestyje yra 15 proc. didesnė nei mieste. Tą lemia didesnis vidutinis greitis važiuojant užmiestyje, sudėtingesnė kelio danga šaltuoju sezonu – sniegas, plikledis, lietus, rūkas ir pan.
Beje, įdomus faktas, kad vertinant pagal avarijos metu padarytos vidutinės žalos dydis, išsiskiria Vilniaus rajonas. Šiame rajone įvykstančios avarijos padaro net 32 proc. daugiau žalos nei avarijos kitose vietovėse“, - sakė „Lietuvos draudimo“ valdybos narys, Privačių klientų departamento direktorius Raimondas Geleževičius.
Nuostoliai didžiuliai
Kultūros kelyje stoka dažnai ne tik sugadina nuotaiką, bet ir atneša materialinių nuostolių. Automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2013 m. dėl eismo įvykių buvo padaryta žalos už 1 222 000 000 litų (daugiau kaip 354 mln. eurų).
„Nuostoliai prasideda jau nuo autoavarijų forminimo. Vien tarnybų išvažiavimas į įvykių vietas kiek kainuoja, paskui įvykių tyrimas, sužeistųjų gydymas, neįgalumo pašalpos (dažnai jaunas žmogus iš gėrybių kūrėjo tampa išlaikytiniu). Toliau – nuostoliai žuvus žmogui, kai nukenčia visa šeima, lieka našlaičiai ir pan. Dažnai žūsta jauni tėvai (ar motinos, nes pastaruoju metu, daugėjant vairuojančių moterų, jos sukelia nemažai skaudžių autoavarijų). Ir taip toliau.
Turime atsikratyti blogų įpročių – viršyti greitį, neatidžiai vairuoti ir pan.
Prieš pyktį keliuose reikia kovoti eismo dalyvių kultūringumu, ramiu elgesiu, nepakantumu įžūliam elgesiui keliuose, kiekvienam elgtis kultūringai ir tokį pavyzdį rodyti kitam“, - pataria A. Čereška.

Palygino vairuotojus: Vilniuje – greiti ir įsiutę, kitur – nemandagūs