Paaiškėjo, jog žmonės galvoja ne vien galva, bet ir oda

Umea universiteto (Švedija) mokslininkai išsiaiškino, jog žmogaus odoje esantys neuronai, pasirodo, gali atlikti sudėtingus skaičiavimus – anksčiau manyta, kad tai yra išskirtinai galvos smegenų funkcija. Tyrimas publikuotas leidinyje „Nature Neuroscience“.

Neuronų, kurie siekia odą ir registruoja lytėjimo signalą, dar vadinamų pirmos eilės lytėjimo neuronais, fundamentali savybė yra išsišakojimas odoje taip, kad vienas neuronas priimtų signalus iš kelių skirtingų didelio jautrumo zonų odoje.

Umea universiteto Integrinės medicininės biologijos fakulteto mokslininkų teigimu, šie išsišakojimai pirmos eilės lytėjimo neuronams leidžia ne tik smegenims pranešti, jog kažkas palietė odą, bet ir apdoroti geometrinius duomenis apie objektą, kuris liečiasi prie odos.

Mūsų darbas įrodė, jog du pirmos eilės lytėjimo neuronų tipai, paplitę mūsų pirštų galuose, ne tik persiunčia informaciją apie tai, kada ir kaip stipriai liečiamas objektas, bet ir informaciją apie objekto formą, - sako vienas iš tyrimo autorių, Andrew Pruszynskis

Tyrimu taip pat nustatyta, jog atskirų neuronų jautrumas objekto formai priklauso nuo neurono išsidėstymo didelio jautrumo odos zonose.

Bene labiausiai mokslininkus nustebino tai, jog šie periferiniai neuronai, aktyvuojami tada, kai pirštų galiukais čiupinėjamas objektas, atlieka tokius pačius skaičiavimus, kaip ir smegenų žievėje esantys neuronai. Kalbant supaprastintai, tai reiškia, jog mūsų lytėjimo patyrimai jau būna apdoroti odos neuronuose, kai jie pasiekia smegenis tolesniam apdorojimui, teigia A. Pruszynskis.