Norite tapti milijardieriumi? Išspręskite vieną iš šių problemų

Sprendimų šioms problemoms jau ieškoma ne vienerius metus, bet kol kas – nesėkmingai. Tad jei turite idėjų, kaip išspręsti kurią nors iš šių 10-ies problemų, dar nevėlu imtis veiksmų. Ir, patikėkite, verta. Gal net ne vieno milijardo dolerių.

1. Elektros perdavimas belaidžiu būdu

Šiuolaikiniai elektronikos įrenginiai yra labai maži. Kiekvienas papildomas baterijos gramas kelia grėsmę, kad vartotojams jis pasirodys per didelis, sunkus ir nepatogus. Maža to, didelė baterija negarantuoja, kad įrenginys be įkrovimo veiks ilgai. Todėl daug dėmesio skiriama elektros energijos suvartojimo mažinimui ir patogesniam jų įkrovimui. O kas gali būti patogiau už belaidį įkrovimą?

Kai kuriuos įrenginius (pvz., išmaniuosius telefonus) jau galima įkrauti belaidžiu būdu, tačiau jie vis dar turi būti padėti ant specialaus pagrindo. Tuo tarpu Vašingtono universiteto inžinieriai siekia sukurti produktą, kuris energiją išgautų iš ore sklandančių mikrobangų (radijo, televizijos, mobiliojo ryšio ir pan.).

2. Plačiajuostis interneto ryšys kaimuose

Pasaulyje spartus interneto ryšys atokiose vietovėse yra opi problema, kurią išspręsti galima dviem būdais. Pirmasis – pirkti brangius radijo ryšio dažnius, įrangą, tiesti šviesolaidžio laidus, viską montuoti ir pasiūlyti mobilųjį internetą. Kitą kelią pasirinko „Google“, įgyvendindama projektą „Project Loon“.

Kompanija planuoja į atmosferą iškelti balionus su pritvirtinta įranga, kuri užtikrins interneto ryšį žemėje. Tikimasi, kad ateityje oro balionų tinklas bus pakankamai didelis ir leis užtikrinti patikimą interneto ryšį atokiose teritorijose gyvenantiems žmonėms. Taip pat tokie oro balionai galėtų būti nukreipti į nuo katastrofų nukentėjusias teritorijas, kur sugadintos komunikacijų sistemos. Bet tokios technologijos greitis nebūtų stebuklingas. Taigi dar yra kur tobulėti.

3. Pigi saulės energija

Pigūs saulės energijos kolektoriai nėra efektyvūs, o brangūs... na, jie brangūs. Todėl mokslininkai lenktyniauja siekdami atrasti pigią, bet efektyvią medžiagą ar būdą saulės energijai surinkti. Gali būti, kad laukti liko nedaug: Australijos tyrėjai išbandė saulės kolektorius, jų gamybai panaudoję perovskitą, ir teigia, kad šie elementai veikė kur kas efektyviau nei sicilio saulės elementai. Mokslininkų teigimu, tai leistų sumažinti saulės energijos gavybos kaštus 75 proc. Dabar jie siekia išsiaiškinti, ar ši medžiaga nekenkia aplinkai ir ar juos naudoti saugu.

4. Anglies dioksido surinkimas

Jei dar negirdėjote apie visuotinį atšilimą, matyt, pastarąjį dešimtmetį praleidote urve. Tiesa, padėti gamtai galime ne tik mažindami anglies dioksido išmetimą į atmosferą, bet ir jį surinkdami. Deja, šiuolaikinės technologijos, kurias taiko gamtos teršėjai (pvz., elektrinės), yra brangios, užima daug vietos ir yra gėdingai neefektyvios.

5. Pigūs tarptautiniai pinigų pervedimai

Nors tai nėra kiekvieną vartotoją liečianti problema, mokesčiai už tarptautinius pinigų pervedimus kai kam tebėra rimtas galvos skausmas, kainuojantis nemažus pinigus. Tiesa, sugalvoję sprendimą šiai problemai milijardieriumi per dieną, ko gero, netapsite – teks palūkėti. Ir paskubėti, nes sprendimus jau bandoma įgyvendinti naudojant bitkoinus ir panašias technologijas (pvz., „Ripple“).

6. Svorį mažinanti tabletė

Nuo nutukimo kenčia vis daugiau žmonių visame pasaulyje ir sportas jiems – ne išeitis. Jiems reikia paprasto, greito, neskausmingo ir efektyvaus būdo sudeginti lašinius.

Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai prieš dvejus metus sugebėjo priversti pelių organizmus naikinti riebalus greičiau nei įprasta. Šios genetiškai modifikuotos pelės gyveno „hipermetabolinėje būsenoje“ ir degino kalorijas greičiau nei kitos. Jos buvo atsparios nutikimui: nors mažai judėjo ir maitinosi kaloringu maistu, jos liko plonos. Jų kraujo spaudimas buvo normalus, nepadidėjo ir širdies ar diabeto rizika.

7. Pigus gėlas vanduo

Vandenį iš krano galintys gerti lietuviai to nesupras, bet gėlo vandens daug kur trūksta. Jo reikia ne tik žmonėms atsigerti, bet ir gyvuliams pagirdyti, augalams palaistyti. Nėra vandens – nebus ir maisto. Vieni vandenį bando išgauti iš grunto, kiti – surinkti iš oro, tačiau efektyvaus metodo kol kas nėra.

8. Gamtos katastrofų prognozavimas

Pasaulio seismologų bendruomenė nesutaria, ar kada nors žmonės sugebės iš anksto numatyti žemės drebėjimus. Tai – kompleksinė problema ir iki šiol niekam nepavyko iš anksto numatyti žemės drebėjimo. Klimatui šylant, ekstremalių gamtos reiškinių tik daugėja, o jų žala auga.

9. Nenulaužiami slaptažodžiai

Programišiai sugeba įsilaužti į pačiomis saugiausiomis laikytas sistemas, tačiau žmonės ir toliau naudoja paprasčiausius slaptažodžius – įsimintas raidžių ir skaičių sekas. Turi būti saugesnis būdas. Programuotojai jo jau seniai ieško. Pavyzdžiui, „Google“ ieško būdo paversti jūsų išmanųjį telefoną ar kokį kitą įrenginį internetinių sistemų „raktu“. Tuo tarpu kriptografai ieško būdų, kaip panaudoti užtamsinimo (angl. obfuscation) technologiją, kuri leistų paslėpti kompiuterinės programos darbą.

10. Mirtis

Šiuo metu tai – neišvengiama. Būdų atitolinti mirtį ieško ne tik medikai, bet ir technologijų kompanijos. Ta pati „Google“ nusamdė biofizikę Cynthia Kenyon iš Kalifornijos universiteto San Franciske, kad ši prisijungtų prie projekto „Calico“. Jo tikslas – sulėtinti senėjimą. C.Kenyon anksčiau pavyko išauginti askaridę, kurios amžius siektų 80 žmogaus metų, tačiau ji atrodė ir elgėsi kaip dukart jaunesnė. „Google“ pripažįsta, kad toks tikslas gali atrodyti neįgyvendinamas, bet kas nebando...