Neužmušamas gyvūnas, kuriam nebaisi nė mėsmalė

Gyvūnijos pasaulyje egzistuoja vienas toks
vandens sutvėrimas, kuris pasižymi nuostabiais
regeneraciniais sugebėjimais – t.y., moka
atauginti savo kūną net ir iš mažiausių
fragmentų. Įdomiausia tai, kad savo buvusias
proporcijas šis sutvėrimas ataugina net ir
sumaltas į faršą.
Senovės graikų mitologijoje fantastinė būtybė
Lernos hidra – devyngalvė jūrų pabaisa, kuri buvo
laikoma neįveikiama, nes vietoj nukirstų galvų
ataugdavo naujos. Heraklis su hidra plūkėsi ilgai.
Tačiau vienas realiai egzistuojantis nedidelis
vandens gyvūnas pasižymi panašiais
nemirtingumo sugebėjimais. O ir pavadintas jis
analogiškai – hidra.
Cilindro pavidalo kūno (o jo ilgis – vos 1-2 cm)
viršutinėje dalyje yra hidros burna, kurią supa
5-12 čiuptuvėlių vainikas. Juo hidra medžioja
grobį. Nutraukti čiuptuvėliai atauga – taip pat,
kaip ir jūros žvaigždžių galūnės.

Hidrų regeneracija mokslininkus žavi jau ne vieną
šimtmetį. Vis dėlto regeneraciniai šio gyvūno
sugebėjimai, kaip paaiškėjo, yra gerokai
sudėtingesni ir dar labiau stebinantys. Juos
beveik galima priskirti fantastikos sričiai.
Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) tyrėjai
išsiaiškino, kad hidros ataugina savo kūną net ir
tada, kai jis mėsmalėje sumalamas į faršą.
JAV mokslininkų eksperimento tikslas buvo
nustatyti regeneracinių hidros sugebėjimų ribas.
Labiausiai stebina, kad mėsmalės peilių į tyrę
sumaltai hidrai pakakdavo išsaugoti galvą – likusi
hidros kūno dalis ataugdavo. Galva likusios kūno
dalies ląstelėms nepaliaujamai siunčia nervinius
signalus – jais nurodo kokia kryptimi vystytis ir
kokia kūno dalimi virsti.
Maža to, mokslininkai išsiaiškino, kad perleidus
hidrą per mėsmalę, nedidelės galvos ląstelių
agregacijos išsimaišo po kūno likučius, iš kurių
pamažu išauga keletas naujų, savarankiškai
egzistuojančių individų. Kitaip tariant, hidra, į
kurią kėsinamasi, iš principo sugeba pavirsti
keliomis hidromis.