Nežiemiška žiema – ko laukti po jos?

Žiemos šventes sutikome su visai nežiemiškais orais. Miškų ir laukų peizažai labiau priminė vėlų rudenį ar ankstyvą pavasarį, ir su jais visiškai nederėjo šventinių sveikinimų eilėraštukuose minimos krentančios snaigės ar televizijos reklamose dunksančios sniego pusnys. Teigiama oro temperatūra visai nereikalavo nei šiltų kailinių, nei kumštinių pirštinių. Ar tai reiškia, jog teks keisti šventinių sveikinimų tradicijas ir perkurti eilėraštukus, vietoj snaigių minint pumpurus ir žibutes? Kodėl žiema vėluoja? Ar ji iš viso ateis?

Klimatologas Justinas Kilpys mano, kad ir šalčių, ir sniego dar sulauksime. Galbūt sausio pabaigoje ar vasarį. Nors sausis, bent jau jo pusė, kiek siekia meteorologinės prognozės, išsilaikys toks pat šiltas, šalčiai, primenantys mūsų įprastą vidutinę žiemą, vis vien turėtų ateiti. Klimatologai neatsimena, kad būtų buvusi bent viena žiema, per kurią visą, nuo gruodžio iki kovo, būtų išsilaikę tokie šilti orai.

„Visai neseniai, 2008 m., buvo gana panaši žiema. Iki pat sausio vidurio buvo labai aukštos temperatūros. Kol kas tai yra pati šilčiausia žiema. Dabar visas yra gana panašu, ši žiema kol kas nėra labai išskirtinė. Manau, kad sniego mes dar sulauksime, ir bus dar šaltų dienų šią žiemą“, - sakė J.Kilpys.

Visai tikėtina, kad vasarį galime sulaukti ir iki 20 laipsnių šalčių. Tačiau kad šioje srityje veiktų švytuoklės principas, pagal kurį po šilumos ateina dideli šalčiai, o po ilgai užsitęsusio rudens ilgam įsigali ir niekaip nenori užleisti pozicijų pavasariui niūri žiema, J.Kilpys taip pat negalvoja.

„Tokios išvados tikrai negalima daryti, tai greičiau žmogiškas psichologinis efektas. Atrodo, kad dabar šilta, bet paspaus -15 laipsnių, ir visi sakys, kokia šalta žiema. Tiesiog po šilto laikotarpio mums tas šaltis atrodo daug baisesnis, nei žiūrint klimatologiškai“, - sako specialistas.

Žiemos pradžia, kokia ji bebūtų, nieko neleidžia spręsti apie būsimą pavasarį. „Praėjusi žiema buvo gana vidutiniška, o sniegas ir neigiamos temperatūros tęsėsi iki balandžio mėnesio“, - primena J.Kilpys.

Šiltesnius orus lemia Atlantas

Šiltus, žiemos sezonui nebūdingus orus, pasak klimatologo, lemia atmosferos cirkuliacija, nebūdinga šitam metų laikui. „Tokia cirkuliacija, kokia dabar yra Europoje, daugiau būdinga rudeniui. Tiesiog atmosferos cirkuliacija nepasikeitė į būdingą žiemai“, - sako J.Kilpys.

Žiemą dažniausiai sustiprėja Sibiro anticiklonas ir mums atneša šaltų orų nuo šiaurės, nuo Arkties regiono. O mes nuolat sulaukiame Atlanto ciklonų, kurie yra šilti ir atneša tokius orus, kokie yra dabar.

Taip įšilęs Atlanto vandenynas nėra vien karštos vasaros pasekmė. „Buvo labai šiltas ruduo, ir tas paklotinis paviršius daug kur neatvėso, kur turėjo atvėsti. Žiūrint pusrutulio mastu, buvo labai šiltas lapkritis. Tos šilumos visoje Žemės klimato sistemoje daug susikaupę. Vandenynas taip įšilo ne per vieną vasarą. Čia galima įžvelgti bendrus principus – dėl klimato kaitos apskritai visame pasaulyje šiltėja vandenynas“, - aiškina klimatologas.

Dėl klimato kaitos vis dažniau stebime anomalijas. Ši žiema labai šilta, o kita gali būti atvirkščiai – labai dideli šalčiai. Tačiau bendra tendencija, pasak J.Kilpio, yra šiltėjančios žiemos.

„Vidutinė žiemų temperatūra per pastarąjį dešimtmetį visą laiką po truputį kyla, - sako jis. - Klimato kaita nereiškia, kad kiekviena ateinanti žiema bus šiltesnė už prieš tai buvusią – gali pasitaikyti ir labai šaltų žiemų. Bet bendra tendencija – kad mūsų žiemos šiltėja.“

Pavojinga žiemkenčiams

Šiltos žiemos nepraeina be pasekmių. Mokslininkai pastebi, kad kai kurios augalų rūšys, kurios anksčiau Lietuvoje neaugo ar tik negausiai augo pietinėse Lietuvos dalyse, dabar po truputį keliauja į šiaurę. Rūšys, kurios anksčiau neišgyvendavo mūsų žiemų, nes būdavo per šalta, dabar gali išžiemoti.

Tačiau šiltos, besniegės žiemos neigiamai atsiliepia žemės ūkio kultūroms, kurias nuo senovės augina lietuviai – žiemkenčiams. „Gali būti, kad ateityje sąlygos jiems taps prastesnės, ir nesulauksime tokių derlių, kurių sulaukdavome“, - sako J.Kilpys.

Rugiams, kviečiams reikia sąlygų peržiemoti, reikia, kad būtų sniego, kad neiššaltų, neiššustų. Jeigu dabar staiga pašaltų, nesant sniego dangos kiltų grėsmė, kad jie iššals.

Žieminis paukščių margumynas

Pasak ornitologo Vytauto Jusio, taip ilgai neskubanti ateiti žiema sudarė sąlygas, kad šiuo metu Lietuvoje yra likę tiek daug paukščių. „Paskutinę praėjusių metų savaitę Lietuvoje registruota daugiau kaip 100 rūšių paukščių. Vyko kalėdinis maratonas, per kurį žmonės stebėjo paukščius. Kai kurie pamatė net po 80-90 rūšių“, - sako ornitologas.

Tai gerokai didesni skaičiai, nei būdavo įprastai. Tiesa, ši nauja tendencija pastaruoju metu tampa įprasta – daug paukščių buvo stebima ir pernai, užpernai.

Šiemet žiemą Lietuvoje pirmą kartą stebėtos dvi naujos paukščių rūšys – krantinis tilvikas Kaune ir pamaryje – paprastoji berniklė. Krantinis tilvikas, pasak ornitologo, paprastai iš Lietuvos išskrenda rugsėjį.

Šilta žiema paukščiams palanki, bet blogai, jeigu staigiai atšąla. Tada dalis jų neišvengiamai žūsta. Kita dalis neišskridusiųjų rudenį bando trauktis į pietus. Paukščiams pavojingas ne pats šaltis, o maisto nebuvimas.

„Tilvikai, pempės minta visokiais bestuburiais. O kai atšąla, jie tokių neranda“, - aiškina V.Jusys. Šiuo metu maisto paukščiams pakanka. Bestuburių, sliekų dirvos paviršiuje šį sausį dar pilna, ir varlės dar šokinėja. Visiems šiems gyvūnams, kurie žiemą paprastai miega, taip pat liūdnai baigtųsi, jeigu staigiai atšaltų – jie nespėtų pasislėpti.