Mokslininkai įrodė: žmonių DNR daro tiesioginę įtaką mūsų pasauliui

Poponinas ir Gariajevas suplanavo šį novatorišką
eksperimentą norėdami ištirti, kokį poveikį šviesos
dalelėms (fotonams) daro DNR. Pirmiausia jie
išsiurbė visą orą iš specialiai eksperimentui
sukonstruotos talpyklos ir sukūrė joje vadinamąjį
vakumą.
Paprastai “vakuumo” terminas reiškia, jog talpykla
yra tuščia, tačiau mokslininkai žinojo, kad net
išsiurbus visą orą joje liks fotonų. Naudodami
labai tikslią įrangą galinčią aptikti šias daleles,
mokslininkai nustatė jų išsidėstymo vietą
talpykloje.
Jie norėjo sužinoti, ar fotonai buvo išsibarstę po
visur, ar prikibę prie stiklinių talpyklos sienelių, o
galbūt susimetę į krūvą talpyklos dugne. Pirmasis
pastebėjimas jų nenustebino – dalelės buvo
pasiskirsčiusios visiškai netvarkingai, jos buvo
pasklidusios po visą talpyklą. Būtent to ir tikėjosi
Poponinas su savo komanda.
Kitoje eksperimento dalyje uždaroje fotonų
talpykloje buvo padėti žmogaus DNR pavyzdžiai.
Ir tada šviesos dalelės padarė tai, ko niekas
nelaukė: jos išsidėsti visiškai kitaip. Buvo
akivaizdu, kad DNR tiesiogiai veikia fotonus. Šie
elgėsi taip, tarsi kokia neregima jėga būtų
suteikusi jiems taisyklingą struktūrą.
Eksperimento rezultatai labai svarbūs, nes
visuotinai priimti fizikos principai absoliučiai
nepajėgūs paaiškinti tokio reiškinio: užfiksuota,
jog šioje kontroliuojamoje aplinkoje esanti DNR,
mūsų gyvybės kodo nešėja, daro tiesioginę įtaką
kvantinei substancijai, iš kurios sudarytas mūsų
pasaulis.
Dar labiau mokslininkai nustebo tada, kai DNR iš
talpyklos pašalino. Jie visai pagrįstai manė, kad
šviesos dalelės vėl padrikai pasklis po erdvę, kaip
buvo pradžioje. Tačiau jie tapo visai priešingo
reiškinio liudytojais: fotonai liko išsidėstę taip, lyg
DNR vis dar būtų buvusi talpykloje. Pasak
Poponino, šviesa pasielgė, “visiškai nelauktai ir
paradoksaliai”
Po eksperimento Poponinui ir jo kolegoms reikėjo
paaiškinti rezultatus. Kas veikė šviesos daleles
išėmus iš talpyklos DNR? Gal pašalinus fizinę
DNR, toje vietoje liko koki nors jėga, energinis
pėdsakas? Gal veikė koks nors dar
paslaptingesnis fenomenas? O galbūt DNR ir
šviesos dalelės liko susijusios mums nežinomu
būdu, net jei jos buvo fiziškai atskirtos?
Darbo išvadose Poponins parašė, kad jis ir jo
kolegos norom nenorom turėjo “iškelti darbinę
hipotezę, kad DNR sužadino mokslui iki šiol
nežinomą lauką”. Kadangi eksperimente tiesiogiai
dalyvavo ir efektą sukėlė gyva materija,
mokslininkai šį fenomeną pavadino “fantominiu
DNR poveikiu”. Naujas Poponino laukas labai
primena jau prieš 50 metų Planko atpažintą
“matricą”, taip pat senovinių tradicijų įžvalgas.