Mokslininkai atrado jaunystės eliksyrą, kuris atjaunina ląsteles

Senėjimo procesas iki šiol buvo laikomas
nesustabdomu ir negrąžinamu, tačiau Harvardo
medicinos mokyklos tyrėjai įrodė, kad taip nėra –
senatvės požymius galima pašalinti.
JAV mokslininkai, naudodami chemines
medžiagas, sugebėjo atjauninti pelių raumenų
ląsteles, skelbia BBC. Tyrėjai teigia, kad, vertinant
žmogaus amžiumi, raumenys iš 60-mečio virto
20-mečio – tiesa, jų stiprumas nepadidėjo.
Žurnale „Cell“ nurodoma, kad mokslininkai atrado
naują senėjimo mechanizmą ir sugalvojo būdą jį
apsukti. Kiti mokslininkai kolegų atradimus vadina
teikiančiais daug vilčių.
Tyrėjai aiškinosi nikotinamido adenino
dinukleotido (NAD) – cheminės medžiagos, kurios
kiekis ląstelėje senėjant krenta – poveikį.
Mokslininkai įrodė, kad NAD mažėjimas turi įtakos
ląstelės mitochondrijų (pagrindinių ląstelės
energijos gamintojų) veiklai. Mažėjant energijos
kiekiui ląstelė silpsta ir sensta.
Eksperimentų metu nustatyta, kad padidinus NAD
lygį ląstelėse įmanoma „atsukti laiką“. Pelėms
buvo duodama cheminių medžiagų, kurias jų
organizmai pavertė NAD, ir per savaitę dviejų
metų amžiaus pelių raumenys daugeliu atžvilgių
tapo tokie, kaip šešių mėnesių senumo pelių.
Nors raumenų galia nepadidėjo, Harvardo
medicinos mokyklos mokslininkė Ana Gomes
mano, kad taikant ilgesnį gydymą ir tai būtų
galima pasiekti.
Tiesa, šis jaunystės eliksyras išsprendžia tik dalį
problemų, mat senėjimo procesas yra kur kas
komplikuotesnis. Pavyzdžiui, jis neatstato DNR
galuose esančių telomerų ir neištaiso DNR
pažeidimų.
„Senėjimą sudaro daug faktorių, neužtenka
sutaisyti tik vieną dalyką. Aš manau, kad ląstelėje
viskas yra susiję, o energijos gamyba yra ypač
svarbus komponentas ir turi didelę įtaką senėjimo
procesui“, – sakė dr. A.Gomes.
Mokslininkai tikisi klinikinius bandymus pradėti
jau 2015-aisiais. Žmonių gydymo teks palaukti
gerokai ilgiau. „Tačiau mums atrodo, kad
žmonėms nereikės to naudoti nuo jaunystės.
Panašu, kad galėsime pradėti tai naudoti jau
būdami seni, tačiau ne per seni, kad ląstelės dar
nebūtų pažeistos. Jei pradėtumėte būdami 40-ies,
ko gero, senatvė jums būtų kur kas malonesnė –
visgi norint tuo įsitikinti reikia atlikti klinikinius
bandymus“, – pabrėžė A.Gomes.