Mokslininkai žada iškasamos naftos eros pabaigą

Mokslininkai žada
iškasamos naftos eros
pabaigą milijonus metų
trunkantis procesas
laboratorijoje įvykdytas
per valandą (114)
www.DELFI.lt
2013 m. gruodžio 18 d.
14:57
Laboratorijoje pagaminta
nafta (PNNL nuotr.)
Inžinieriai sukūrė cheminių
procesų grandinę, kurios
metu praėjus ne daugiau nei
valandai po žaliavos – trintą
žirnių sriubą primenančios
žalios dumblių masės –
supylimo į reakcijos indą jau
po kelių dešimčių minučių
gauta naudojimui tinkama
nafta.
Tyrimą atliko JAV Energetikos
departamento Ramiojo
vandenyno šiaurės vakarų
nacionalinės laboratorijos
(PNNL) mokslininkai, jis
aprašytas recenzuojamame
žurnale „Algal Research“
. Technologiją licencijavo
biokuro bendrovė „Genifuel“,
jau bendradarbiaujanti su
pramoniniu partneriu,
padėsiančiu pastatyti pilotinę
naftos gamyklą, kurioje būtų
panaudota patentuota
technologija.
PNNL mokslininkų išvystyto
proceso metu šlapia dumblių
tyrė supilama į cheminio
reaktoriaus žaliavų supylimo
angą, o greičiau nei po
valandos iš reaktoriaus išteka
žaliavinė nafta, kartu su
vandeniu ir šalutinių
produktų mase. Šioje masėje
esama fosforo, kuris gali būti
pakartotinai panaudotas
auginant dumblius.
Papildomai perdirbus naftą, iš
jos galima gauti aviacinį kurą,
benziną ar dyzeliną. O
perdirbant kartu su reakcijos
produktais gaunamą vandenį
iš jo galima išskirti deginimui
tinkamas dujas bei tokių
medžiagų, kaip kalis ir azotas,
kurie, kartu su išvalytu
vandeniu, taip pat tinkami
auginant naujus dumblius.
Nors apie dumblius kaip apie
potencialų biokuro šaltinį
kalbama ilgokai, o keletas
įmonių laboratorijose yra
pagaminę kuro iš dumblių,
visų jų produkcija atlikus
skaičiavimus pasirodė esanti
per brangi. PNNL technologija
išnaudoja dumblių potencialą
efektyviau ir pritaiko kelis
metodus, kurie smarkiai
sumažina naftos gamybos iš
dumblių kaštus.
„Kaštai – didelė kliūtis iš
dumblių gaminamam kurui.
Esame įsitikinę, kad taikant
mūsų sukurtą procesą
dumblių biokuras taps kur
kas ekonomiškesniu“, - sakė
laboratorijos mokslininkas
Douglasas Elliottas,
vadovavęs PNNL grupei.
PNNL mokslininkai ir
inžinieriai naftos gavybos iš
dumblių procesą
supaprastino apjungdami
kelis cheminio perdirbimo
etapus į vieną
nenutrūkstančią grandinę.
Svarbiausias, daugiausiai
kaštų sutaupantis pokytis –
kad procesas vyksta
naudojant šlapius dumblius.
Daugumai ankstesnių
procesų reikia, kad dumbliai
būtų išdžiovinti – tai yra
brangus, daug energijos
reikalaujantis malonumas. O
naujasis procesas yra
efektyvus ir naudojant
dumblių tyrę, kurioje yra net
80-90 proc. vandens.
„Galimybė nenaudoti sausų
dumblių yra didelis proceso
privalumas; tai labai smarkiai
sumažina kaštus. O dar yra
tokių privalumų, kaip
galimybė išgauti naudojimui
tinkamas dujas iš vandens,
pakartotinis vandens ir
mitybinių medžiagų
panaudojimas dumbliams
auginti – tai taip pat
sumažina kaštus“, - sakė D.
Elliottas.
Panašų procesą su šlapiais
dumbliais bandė kurti ir kitos
mokslininkų grupės, tačiau
daugumos jų darbai yra
atliekami dumblius skaidant
porcijomis. PNNL sistema
veikia nenutrūkstamai – per
valandą dumblių reaktorius
apdoroja apie 1,5 tonos šios
tyrės. Ir nors tai neatrodo
daug, tokio laboratorinio
proceso pagrindu daug
paprasčiau sukurti pramoninį
reaktorių, reikalingą didelio
masto komercinei naftos
gamybai.
Iš PNNL sistemos eliminuotas
ir dar vienas etapas, taikomas
daugumoje šiais laikais
populiariausių dumblių
apdorojimo metodų:
nebereikia naudoti sudėtingo
apdorojimo tokiais tirpikliais,
kaip heksanas, kurie
ekstrahuoja daug energijos
turinčius riebalinius junginius
nuo likusios dumblių masės.
PNNL mokslininkai tai padarė
veikdami dumblius labai
karštu vandeniu dideliame
slėgyje – šio proceso metu
didžioji biomasės dalis
pavirsta skystu ir dujiniu
kuru.
Sistema veikia 350 ºC
temperatūroje, biomasę
slegiant maždaug 21 MPa
slėgiu, derinant tokius
procesus, kaip hidroterminis
skystinimas ir katalinis
hidroterminis vertimas
dujomis. D. Elliottas sakė, kad
pagaminti tokią didelio slėgio
sistemą nėra nei lengva, nei
pigu – tai yra vienas iš
didžiausių šio metodo
trūkumų. Tačiau proceso
metu sutaupomi kaštai
daugiau nei atperka pradinę
investiciją.
„Tai šiek tiek panašu į
greitpuodžio naudojimą, tik
pritaikoma gerokai aukštesnė
temperatūra ir slėgis. Tam
tikra prasme mes
atkartojame procesus, kurie
Žemėje per milijonus metų
pavertė dumblius nafta. Tik
mes viską padarome daug,
daug greičiau“, - sakė
mokslininkų grupės vadovas.
Proceso produktai:
Nafta, kurią galima perdirbti į
aviacinį kurą, benziną ir
dyzeliną. Mokslininkų
eksperimentuose paprastai
daugiau nei 50 proc. dumblių
anglies molekulių buvo
konvertuojamos į energiją
naftoje – kartais šis rodiklis
pasiekdavo net 70 procentų;
Švarus vanduo, kurį galima
pakartotinai panaudoti
dumbliams auginti;
Gamtinės dujos, kurias
galima panaudoti elektros
gamyboje, arba išvalius
suskystinti ir panaudoti kaip
automobilių kurą;
Mitybinės medžiagos –
azotas, fosforas, kalis – kurios
gali būti panaudotos
dumbliams auginti.
Šaltinis: www.DELFI.lt
Dalintis
Raktiniai ž