Mitai ir tiesa apie auksinius IT specialistų atlyginimus

Kiauras dienas prilipę prie kompiuterių ekranų patogiuose biuruose, po darbo jie važiuoja namo prabangiais automobiliais, o darbinį nuovargį gydo atostogomis ten, kur niekada neatslenka lietuviška žiema – dažnai taip įsivaizduoja informacinių technologijų specialisto gyvenimą, kurio atlyginimas lenkia du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Ar iš tiesų informacinių technologijų specialistų profesija išgyvena aukso amžių, kuriam ir pabaigos nematyti?

IT specialistai – kūrybiniai darbuotojai

Naujienų portalo balsas.lt kalbintas Rimantas Belevičius, VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas, teigė, kad informacinių technologijų (IT) specialistų neturėtų gąsdinti nedarbas.

Paklaustas, kas lemia, kad informacinių technologijų specialistų paklausa darbo rinkoje šiandien yra itin didelė, pašnekovas sakė: „Paklausa didelė yra dėl to, kad IT specialistai dirba daugelyje sričių: jie reikalingi prie mechanikos įrenginių, atlieka projektavimo darbus, pluša audiovizualinio meno srityje. Nereikėtų pamiršti, kad IT specialistų yra kiekvienoje didesnėje įmonėje. Verslui labai svarbu naudoti IT technologijas – padeda kurti naujoves ir konkuruoti rinkoje.“

Į klausimą, kokie mitai ir stereotipai tebėra gajūs, kalbant apie šios krypties studijas pasirinkusį jaunimą ir jau išsilavinimą įgijusius specialistus, pašnekovas atsakė: „Ši profesija prestižinė, tačiau mitų apie IT specialistus ir jų darbą tebėra nemažai. Kai kurie mūsų studentai įsitikinę, kad nė kojos pas darbdavį nekels, jei jiems nebus pasiūlytas didesnis nei penkių tūkstančių litų atlyginimas. Žinoma, tokie atlyginimai šiame sektoriuje egzistuoja, yra ir dar didesnių, bet nereikia pamiršti, kad tokie pinigai mokami kvalifikuotiems darbuotojams. Žmogui, kurį įmonė dar tik apmokys dirbti, ir atlyginimas siūlomas mažesnis.“

Iškalbinga atlyginimų statistika

Anot R. Belevičiaus, darbo užmokesčio statistika gana iškalbinga: vidutinis atlyginimas IT sektoriuje yra 3694 litai – tai net 70 proc. viršija vidutinį atlyginimą privačiame sektoriuje. „Jei kalbėsime apie pradinį studento atlyginimą, intervalo ribos gana nemažos, – teigia VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas. – Vienos įmonės tvirtina, kad nebaigusius studijų studentus įdarbina maždaug už tūkstantį litų, bet yra ir tokių, kurios iš karto siūlo pradedančiajam apie tris tūkstančius litų. Vis dėlto tai jau kraštutinumai, kuriuos vertėtų atmesti, tad vidurkis būtų 1800–2 000 litų į rankas. Tai atlyginimas žmogui, iš kurio įmonė dar auginsis kvalifikuotą darbuotoją.“

Skaitant publikacijas spaudoje, atrodo, jog darbuotojų poreikis IT sektoriuje yra toks didelis, kad vos studentas kam nors tyliai pašnabžda, kad ketina ieškotis darbo, jį netrukus apspinta įkyrių darbdavių minia. Paklaustas, kokia iš tiesų yra realybė, pašnekovas teigė, kad nuolat IT specialistus atakuojantys darbdaviai nėra mitas. Pasak jo, užtenka pažvelgti į universiteto tinklalapį, kuriame nuolat atnaujinama gausybė darbo skelbimų studentams. „Įmonės nuolat skelbia mūsų svetainėje, kad ieško studentų, kurie galėtų atlikti gamybinę praktiką ar įsidarbinti ne visai darbo dienai, – komentavo R. Belevičius. – Dirbti pradeda jau antrakursiai informatikos specialybės studentai, pasitaiko, kad studijuoti ima ir jau dirbantys būsimi IT specialistai. Tiesa, jų turimi darbai dažnai dar būna gana kuklūs. Neturime tikslios statistikos, kiek šiuo metu mūsų studentų dirba, tačiau sprendžiant iš to, kaip ištuštėjusios trečiojo ir ketvirtojo kurso studentų auditorijos, galime spręsti, kad būtent šie studentai jau pradeda dirbti nuolatinį darbą.“

Paprašytas atskleisti nuomonę, kaip vertina tai, kad studentai apleidžia studijas ir laiką skiria darbui, VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas neslėpė: „Požiūris į šiuos studentus yra dvejopas. Viena vertus, džiugu, kad mūsų studentai yra paklausūs rinkoje, kita vertus, dirbantis žmogus neišvengiamai mažiau dėmesio skiria studijoms, todėl nukenčia išsilavinimas. Labai tikėtina, kad susiaurindamas žinių akiratį studentas pablogins savo ateities perspektyvas.“

Studijų mesti neskubama

R. Belevičiaus nuomone, studentų, kurie susiviliotų dideliais pinigais ir mestų studijas, yra vienetai. Pasak jo, dažniausiai studentas susitaiko su prastesniais pažymiais, bet iš paskutiniųjų stengiasi derinti darbą ir mokslus.

„Studijų nemeta, siekia diplomo kaip tam tikro ateities garanto. Tiesa, kai kurie IT įmonių vadovai teigia, kad svarbiausia yra darbuotojų kvalifikacija ir gebėjimas atlikti darbą, o ne turėti diplomą, – pasakojo jis ir pridūrė, kad atlyginimas priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos. – Kadangi tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonės dirba toje pačioje rinkoje, ir atlyginimus verslininkai specialistams priversti siūlyti konkurencingus. „Sakoma, kad užsienio kapitalo įmonėse atlyginimai yra 10–20 proc. didesni, bet toks skirtumas neturi įtakos apsisprendimui, ir žmonės renkasi tas įmones, kuriose geresnė darbo aplinka.“

Pasak R. Belevičiaus, informatikai – kūrybiški darbuotojai. „Pats darbas reikalauja kūrybiškumo. Vienas iš mitų yra tai, kad IT specialistų darbas nuobodus ir alinantis, bet iš tiesų tai kūrybinis darbas, o kūrybiškumas atsiskleidžia jau po to, kai žmogus įgyja tam tikrą bagažą techninių žinių. Tikiu, kad kiekviena įmonė stengiasi sudaryti kaip įmanoma geresnes sąlygas tam kūrybiškumui skleistis – lankstus darbo grafikas, esant reikalui – darbas namuose ir pan.“, – kalbėjo VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas.

Kalbėdamas apie šiuo metu aktualią problemą – gerų specialistų perpirkinėjimą, pašnekovas teigė, kad toks reiškinys yra gana dažnas: „Puikus pavyzdys galėtų būti kompanijos „Barclays“ atėjimas į Lietuvą. Mūsų šalyje buvo įkurtas šio banko informacinių technologijų centras, kuriam darbuotojai surinkti siūlant 50–100 proc. didesnį atlyginimą už tuo metu buvusį vidutinį rinkos darbo užmokestį.“

Paklaustas, kaip ilgai, jo nuomone, išliks toks konkurencingas IT specialistų poreikis, pašnekovas sakė: „Numatomoje ateityje jokio pavojaus, kad informatiko specialybė taps neatsiperkanti, nėra, darbo vietų ilgai ieškoti nereikės. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų daryti viską, kad informatikos studentų skaičius didėtų. Jau dabar informatikos specialistų trūkumas stabdo didesnių užsienio įmonių atėjimą į Lietuvos rinką. Kol Lietuvoje atlyginimai yra bent trečdaliu mažesni nei Rusijoje, mūsų informatikai tebėra visiems įdomūs. Vertinamas kūrybingumas, atsakingumas, darbštumas. Tai daro įspūdį darbdaviams iš užsienio.“ Pašnekovo teigimu, kad būtent tai yra tikrasis paslaugų eksportas, kuris naudingas visos šalies ekonomikai.

Kinai ir indai į Lietuvą dirbti nesiveržia
Buvo ne kartą šmaikštauta, o paskui ir visai rimtai kalbėta ir apie paslaugų importą. Prognozuota, kad gali ateiti laikas, kuomet Lietuvoje darbuosis programuotojai iš tokių šalių kaip Indija ar Kinija. Paprašytas pakomentuoti tokias prognozes, R. Belevičius sakė nemanantis, kad taip nutiks. „Kaip tik šiuo metu vienas kolega yra išvykęs į ilgalaikę komandiruotę į Kiniją. Elektroniniu paštu diskutavome apie tokias perspektyvas. Anot jo, jau dabar Kinijoje pragyvenimo lygis yra kur kas aukštesnis nei Lietuvoje, atlyginimų lygis taip pat yra panašus, tad kažin ar kvalifikuoti Indijos ar Kinijos darbuotojai veržtųsi į Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Anot VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekano, didelio susižavėjimo nekelia ir Lietuvos klimatas bei pragyvenimo išlaidos: „Įmonės iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar Didžiosios Britanijos samdo mūsų specialistus atlikti tam tikrus darbus. Tokiu atveju įmanomas ir atvirkštinis variantas, kad Lietuvos įmonės samdytų specialistus iš užsienio, kad šie atliktų tam tikrus darbus, bet kad fiziškai pas mus suvažiuotų specialistai – labai abejoju.“

Naujienų portalo balsas.lt kalbintas VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Verslo informacinių sistemų studijų programos trečio kurso studentas Edvinas Širvys teigė, kad nei studijomis, nei tolesnėmis profesijos perspektyvomis nėra nusivylęs. Dieninių studijų formą pasirinkęs vaikinas jas sėkmingai derina su darbu. „Šiuo metu turiu nuolatinį darbą – administruoju interneto puslapį, o pirmąjį savo darbą IT srityje susiradau jau mokydamasis antrame kurse po profesinės praktikos“, – pasakojo jis.

Studento teigimu, atlyginimais net pradedantieji IT specialistai skųstis negali, mat derina studijas ir darbą. „Už darbą puse etato, t. y. maždaug keturias valandas per dieną, vidutiniškai mokama apie tūkstantis litų į rankas. Žinoma, teko girdėti ir apie didesnius atlyginimus, bet kiekvienas atvejis individualus“, – pasakojo E. Širvys.