Marsaeigis „Curiosity“ į Raudonąją planetą galėjo atvežti gyventojų iš Žemės

Aibė mikrobų rūšių galėjo būti marsaeigio „Curiosity“ pakeleiviais, kai šis Marse nusileido 2012 m. rugpjūčio 12 dieną. Paprastai mikrobai būna išvalomi specialių procedūrų metu, tačiau mokslininkai dabar mano, kad ne visos ant „Curiosity“ esančios bakterijos galėjo būti sunaikintos.

Mokslininkai nustatė, kad stebėtinai didelis skaičius iš 377 tirtų mikrobų yra atsparūs karščiui ir ultravioletiniams spinduliams. Pirmadienį vykusiame kasmetiniame Amerikos mikrobiologų susirinkime pristatyti duomenys yra pirmas žingsnis siekiant sužinoti, kaip bakterijos gali išgyventi kosminį skrydį.

Atliekant marsaeigio valymą prieš tai, kol jis buvo pakeltas į kosmosą, įskaitant jo šilumos skydą ir skrydžio sistemą, atrastos 65 rūšių bakterijos. Dauguma jų buvo susijusios su genu Bacillus. Laboratorijoje mokslininkai mikrobus džiovino, kaitino ultravioletiniais spinduliais, laikė šaltoje temperatūroje ir valė įvairiais chemikalais.

Beveik 11 proc. iš 377 bakterijų išgyveno daugiau negu vieną procedūrą.

Atsparių mikrobų rūšių nustatymas mokslininkams padeda įvertinti tikslų erdvėlaivių užterštumo lygį. Mokslininkai mano, kad į Marsą patekę mikrobai galėtų užteršti Raudonosios planetos dirvožemį ar netgi surinktus akmenų mėginius, o tai galėtų lemti iškreiptus tyrimų rezultatus.

Nors erdvėlaivių valymo taisyklės garantuoja, kad atlikus valymo darbus visi mikrobai būna išvalyti, ankstesni tyrimai rodo, kad „Curiosity“ komanda jų neįvykdė pagal reikalavimus.

Image:
http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-40520/2-1-curiosity.jpeg