Manoma, jog įminta Aleksandro Makedoniečio mirties mįslė

Labai tikėtina, kad Aleksandras Makedonietis mirė nuo nuodingo vyno, kuris buvo pagamintas iš nekaltai atrodančio, tačiau mirtinai nuodingo augalo, tikina mokslininkai.

Istorikai ir mokslininkai jau daugiau nei 2000 metų spėlioja – kodėl Aleksandras Didysis, dar vadinamas Makedoniečiu, valdęs pačią didžiausią imperiją senovės pasaulyje, mirė būdamas vos 32 metų.

Kai kurie jų tikino, kad mirties priežastis buvo natūrali, o kiti aiškino, kad jis buvo slapčia nužudytas nuodais, kurie jam buvo pakišti šventės metu, rašo independent.co.uk.

Aleksandras 323 m.p.m.e. mirė Babilone, Nabuchodonosaro II rūmuose. Prieš mirtį jis iš pradžių karščiavo, o vėliau negalėjo nei kalbėti, nei paeiti. Jo liga truko 12 dienų.

Naujosios Zelandijos Nacionalinio nuodų centro toksikologas Dr Leo Schepas sako, kad neįmanoma kaltinti tokių nuodų, kaip arsenikas (kuris kaip mirties priežastis įvardijamas kai kurių teorijų), mat mirtis nuo jo būtų ištikusi greičiau.

Savo naujausiame tyrime Dr. L. Schepas tvirtina, kad labiausiai tikėtinas Aleksandro Makedoniečio nužudymo įrankis buvo baltasis čemerys (Veratrum album) - nuodingas lelijinių šeimos augalas, dar vadinamas baltuoju ar netikruoju eleboru.

Graikai čemerį neretai fermentuodavo ruošdami iš jo vaistus, sukeliančius vėmimą. Ir labai svarbu, kad jis galėtų paaiškinti 12 dienų, kurių prireikė, kad imperatorius mirtų.

Čemerys atitiktų ir Aleksandro Makedoniečio mirties aprašymą, kurio autorius buvo graikų istorikas Diodoras. Jis rašė, kad Heraklio garbei išgėrus didelę taurę neskiesto vyno, Aleksandrui smogė skausmas.

„Apsinuodijimo čemeriu pirmas ženklas yra ūmus skausmas apatinėje vidurinėje krūtinės dalyje, kurį gali lydėti pykinimas ir vėmimas. Vėliau prasideda bradikardija (širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas) ir hipotenzija (kraujospūdžio sumažėjimas), stiprus raumenų silpnumas. Per visą savo ligą prieš mirtį Aleksandras kentėjo nuo panašių simptomų“, - rašoma žurnale „Clinical Toxicology“ publikuotame moksliniame straipsnyje.

Po to, kai šia tema 2003 metais jis kalbėjosi su BBC dokumentinių filmų kūrėjais, Dr. L. Schepas Aleksandro Makedoniečio mirties mįslę bandė įminti daugiau nei 10 metų.

„Jie paprašė manęs panagrinėti šį reikalą ir aš jiems atsakiau: „Na gerai, pabandysiu. Mėgstu iššūkius“. Maniau, kad nieko nerasiu. Ir labai nustebau, o kartus ir juos nustebinau, kai atradau kažką, kad galėjo atitikti tai, ką žinome“, - leidiniui „The New Zealand Herald“ sakė toksikologas.

Tiesa, Dr. L. Schepas įspėja, jog jo teorija tėra teorija – ir greičiausiai neįrodoma – nes po tiek laiko tikrosios mirties priežasties nustatyti neabejotinais metodais neįmanoma. „Tikros tiesos nesužinosime niekada“, - sakė mokslininkas.