Lietuvos atominio milžino statybos buvo palaistytos ir krauju

Inžinierius, vaikų rašytojas Jeronimas Laucius 2004 metais išleido pasaką „Milžino užmigdymas“ - ji simboliškai atspindėjo Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo pradžią, būtiną sąlygą Lietuvai įstoti į Europos Sąjungą (ES).

Prieš beveik 30 metų J.Laucius parašė pasaką „Milžino gimimas“, kurioje valdiško sovietinio optimizmo dvasia auklėtai jaunajai kartai buvo pasakojama apie branduolinę energetiką.

Tačiau deramai užmigdyti milžiną, kuriam gruodžio 31 d. sukanka 30 metų, nesiseka iki šiol – Ignalinos AE galutiniam uždarymui skirti šimtai milijonų tirpsta, o branduolinių atliekų saugyklos statyba vėluoja daugiau kaip 4 metus.

Paskutiniąją šių metų dieną Visagine likę gyvi išmontuojamos Ignalinos AE darbuotojai veteranai, Visagino miesto statytojai pakels šampano taures. Sukanka 30 metų, kai anuomet naujai pastatytame Sniečkaus (dabar Visaginas) mieste pradėjo veikti Ignalinos AE pirmasis energoblokas.

Buvusi Ignalinos AE informacijos centro direktorė, paskutiniojo veikiančios jėgainės vadovo Viktoro Ševaldino žmona Rasa Ševaldina ne be kartėlio sakė: „Savotiškas jubiliejus, kai jubiliatas jau nebegyvas. Todėl linksmybių ir dainų nebus.“

Nebeveikia, bet neuždaryta

Ignalinos AE elektros nebegamina jau 4 metai (antrasis blokas sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d.), bet jubiliatas oficialiai nėra miręs, nors jau ir nebegyvas.

Toks akibrokštas įvyko, kai Lietuvos valdžia įklimpo į ginčus su Ignalinos AE išmontavimo ir branduolinių atliekų statybos darbus atliekančia Vokietijos ir Rusijos įmone „Nukem Technologies“ dėl finansavimo.

Geriausiu atveju galutinai uždaryti Ignalinos AE pavyks tik 2016-aisiais, nors pagal planą sovietinis branduolinis Baltijos milžinas amžino poilsio užmigti turėjo 2009-aisiais.

Tik šių metų gruodžio viduryje Ignalinos AE ir „Nukem Technologies“ po daugiau nei pusmetį trukusių derybų pagaliau susitarė greičiau baigti 6,5 metų vėluojantį 123 mln. eurų (425 mln. litų) pradinės vertės projektą, už darbus „Nukem“ išmokant papildomai 55 mln. eurų. Įmonės trečiadienį pasirašė vieno iš dviejų didžiausių uždarymo projektų - kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) - rangos sutarties priedą.

IAE vadovas Darius Janulevičius pabrėžė, jog ši suma bus mokama už kontrolę bei anksčiau nenumatytus darbus. Tačiau jei bus papildomų rizikų, numatytas dar iki 17,9 mln. eurų (apie 62 mln. litų) maksimalus rezervas.

Skyrė daugiau lėšų

55 mln. eurų dalimis bus išmokami kas mėnesį, priklausomai nuo to, kaip vyksta darbai. Projektas ir toliau bus finansuojamas ES lėšomis. Be to, sutarties pakeitimu Ignalinos AE ne tik išvengs teisinių ginčų, bet ir ES lėšų sustabdymo arba jau išmokėtų lėšų pripažinimo netinkamomis, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Pagal iki šiol galiojusią sutartį, projektas B2/3/4 turėjo būti baigtas 2009 metų lapkritį - gruodžio 1-ąją jis vėlavo 78 mėnesius.

Iki liepos mėnesio „Nukem“ už laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektą (B1) buvo sumokėta 433,4 mln. litų, už B/2/3/4 - 232,185 mln. litų, arba atitinkamai 65 proc. ir 55 proc. pirminės projektų vertės.

Visagino politikas socialdemokratas Rimantas Kumpis dabar prisimena košmariškas, bet savaip žavingas paskutiniąsias 1983-iųjų gruodžio dienas.

„Kai visi kėlė šampano taures, mes lakstėme į geležinkelio stotį pasitikti delegacijų, atvykstančių į jėgainės atidarymo iškilmes, buvo daugybė su pabaigtuvėmis susijusios veiklos“, - prisiminė R.Kumpis, anuomet buvęs Ignalinos rajono komjaunimo funkcionierius, AE statybos štabo narys.

Norėjo „raudonų“ gatvių

Sniečkaus miesto ir Ignalinos AE statyba buvo išskirtinis įvykis sovietų okupuotame Baltijos regione ir savo mastais, ir socialinėmis pasekmėmis.

Statyti miesto ir elektrinės atvyko 19 tūkstančių specialistų ir darbininkų. Dauguma – iš įvairiausių Sovietų Sąjungos pakampių.

Naujame mieste apsigyvenę rusakalbiai mažai ką žinojo apie mūsų tradicijas, jiems Lietuva niekuo nesiskyrė nuo kitų SSRS vietų.

R.Kumpis sakė, jog statytojai siūlė socialistinį modernizmą simbolizuojančio Sniečkaus gatves pavadinti sovietiniais štampais dvelkiančiais vardais – Tarybų, Raudonarmiečių, Komunizmo ir panašiai.

„Vis tik mums, lietuviams, pavyko perkalbėti ir pavadinome gatves gražiais lietuviškais vardais – Jaunystės, Vilkaragio, Sedulinos. Visko buvo iš pradžių, nesusipratimų, priekaištų dėl nacionalizmo. Kai kurie atvykėliai nenorėjo važinėti tvarkingai, pagal eismo taisykles, pyko sakydami – jūs mums savo tvarkos neprimeskite. Bet ilgainiui santykiai susigulėjo. Iki dabar daugelis likusių senųjų visaginiečių išmoko lietuviškai, pritapo prie mūsų visuomenės, nors po AE uždarymo paaštrėjo socialinės negerovės“, - kalbėjo R.Kumpis.

Atsiliepė Černobylio pamokos

Ignalinos AE buvo aplaistyta krauju tiesiogine to žodžio prasme. R.Kumpio duomenimis, per beveik 10 statybos metų (jėgainė pradėta statyti 1974 m.) nelaimingi atsitikimai nusinešė per 80 žmonių gyvybių.

SSRS ideologinių štampų lagamine svarbią vietą anuomet užėmė branduolinės energetikos propaganda, buvo daug kalbama apie „taikų atomą“.

Tačiau 1986 metų avarija Černobylio AE parodė, kad taikus atomas gali būti ne mažiau pragaištingas už atominę bombą.

Ignalinos elektrinėje veikė tokio paties, RBMK tipo reaktoriai, kaip ir Černobylio jėgainėje.

Todėl tais pačiais metais Ignalinos AE buvo duota užduotis atlikti pratybas, kaip evakuoti miestą per 8 valandas, jei įvyktų avarija.

„Atrodo, viską atlikome tinkamai, bet Civilinės gynybos viršininkas po pratybų kritiškai pasakė – tokia evakuacija galima tik į aną pasaulį“, - prisiminė R.Kumpis.

Gamino rekordinį kiekį energijos

Ignalinos AE tenkino apie 60 proc. Lietuvos energijos poreikio. Per 26 eksploatavimo metus Ignalinos AE pagaminta 307,9 milijardo kilovatvalandžių elektros energijos, pirmame bloke – 136,9 mlrd., antrame – 170,2 mlrd., o iš viso parduota – 279,8 milijardo kilovatvalandžių.

1993 m. IAE pagamino 12,26 mlrd. kilovatvalandžių arba 88,1 proc. valstybei reikalingos elektros energijos. Šis rodiklis užfiksuotas Guinnesso rekordų knygoje.

Statant Ignalinos AE buvo nutiesta 142 km kelių, 50 km geležinkelio bėgių, 390 km ryšio kabelių, 334 km elektros energijos perdavimo bei 133 km kanalizacijos linijų, 164 km šilumos tinklų vamzdynų. Darbams sunaudota 3 mln. 544 tūkst. kubinių metrų gelžbetonio konstrukcijų ir 76 tūkst. 480 tonų armatūros.

Visagino AE ateitis miglota

Tautinio atgimimo laikais reikalavimas nestatyti 3-iojo Ignalinos AE energijos bloko buvo vienas Sąjūdžio programos „žaliosios“ dalies reikalavimų.

Tačiau jau sustabdžius jėgainės pirmąjį bloką 2004 m. išsigąsta elektros kainų šuolio ir imta kurti naujos Visagino AE projektą. Ankstesnioji, konservatorių vadovaujama Vyriausybė jėgainės statytoju pasikvietė japonų kompaniją „Hitachi“.

Dabar Visagino AE projektas yra tapęs politinių suktukų įkaitu. 2012 metais vykusio referendumo metu dauguma Lietuvos gyventojų balsavo prieš Visagino AE statybą. Už ją agitavo dešinieji ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be žaliųjų, anuomet prieš pasisakė ir socialdemokratai.

Tačiau iškopę į valdžią, socialdemokratai ėmė blaškytis. A.Butkevičiaus Vyriausybė laikosi aptakios pozicijos, žadėdama galutiniai apsispręsti kitais metais.

Šių metų pavasarį Lietuvos energetikos instituto mokslininkai paskelbė išvadą, jog mūsų šaliai vienai statyti branduolinę jėgainę būtų nuostolinga.