Lietuvoje uždrausta parduoti energinius gėrimus nepilnamečiams

Lietuva tapo pirmąja valstybe Europoje, kurioje nepilnamečiams bus draudžiama pardavinėti energinius gėrimus. Seimas ketvirtadienį priėmė Maisto įstatymo pataisas, uždrausdamas parduoti energinius gėrimus jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Už pataisas balsavo 88 parlamentarai, 6 susilaikė.

Priimtomis pataisomis taip pat apibrėžta, koks gėrimas laikomas energiniu – nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų (gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.). Energiniame gėrime gali būti ir angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų.

Nuostatos nepardavinėti šių gėrimų nepilnamečiams jau laikosi kai kurios JAV valstijos, o kai kuriose Europos šalyse energinių gėrimų galima įsigyti tiktai vaistinėse.

Lietuvoje šių gėrimų iki šiol galėjo įsigyti net moksleiviai. Jie buvo parduodami maisto prekių parduotuvėse, todėl pirkėjai juos laikė gaiviaisiais gėrimais. Kur slypi energinių gėrimų pavojus?

Per egzaminus šluojami iš lentynų

Dvi paros intensyvios terapijos palatoje - tai kaina, kurią už ilgalaikį energinių gėrimų vartojimą sumokėjo vienas toksikologų pacientas.

Kaip ir daugelis, jaunuolis iš pradžių pradėjo gerti po vieną buteliuką gėrimo, kai ilgas naktis tekdavo sėdėti palinkus prie knygų.

Po to jaunuoliui atsirado poreikis išgerti energinio gėrimo dažniau, nes jis vis dažniau jausdavosi išsekęs.

„Laikui bėgant išsivysto savotiška priklausomybė nuo šio gėrimo. Viena sunkiausių ilgalaikio jo vartojimo pasekmių - organizmo išsekimas.

Energetinių gėrimų vartojimas - kaip švytuoklė: kai žmogus jų vartoja daug ir ilgai, po to, norėdamas nusiraminti ir užmigti, griebiasi raminamųjų. Po raminamųjų jis vėl jaučiasi nepakankamai energingas, taip ir įsisuka ydingas ratas.

Tokių gėrimų vartotojai jaučia nerimą, nemigą, panikos atakas, jiems gali atsirasti haliucinacijų, sutrikti širdies ritmas, padidėti kraujospūdis, galiausiai ištikti infarktas ar insultas. Šie gėrimai veikia ir virškinamąjį traktą, dėl to gali atsirasti pilvo skausmai, vėmimas“, -aiškino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja reanimatologė ir klinikinė toksikologė Gabija Dragelytė.

Organizmas išnaudoja savo resursus

Kas vyksta organizme išgėrus energinio gėrimo? Gydytojos teigimu, energiniai gėrimai nesuteikia energijos - jie pakeičia organizmo sistemų veiklą taip, kad organizmas ima greičiau naudoti savo resursus. Kai juos išnaudoja žmogus ima jausti susierzinimą, nuovargį, jį kankina nemiga, bloga nuotaika, vėl atsiranda poreikis papildyti organizmą ta pačia lengvai gaunama energija. Žmonės, piktnaudžiaujantys energiniais gėrimais, dažniausiai pasveiksta namuose, bet kai kurie neišvengia ir gydytojų pagalbos.

Pasaulinė praktika rodo, kad į ligoninę anksčiau ar vėliau patenka maždaug 12 proc. tokių gėrimų vartotojų.

Nėra dozės, kuri nekentų

Pagrindinė veiklioji energinio gėrimo sudedamoji dalis - kofeinas. Toksikologai laikosi požiūrio, kad visos medžiagos yra nuodai.

„Tiktai dozė skiria vaistą nuo nuodo. Tad svarbu neperdozuoti. Saugi suaugusio žmogaus dozė - 40-50 mg kofeino. Tačiau energinio gėrimo etiketėje nepamatysime didelio kiekio kofeino - vietoj jo rašomas guaranos kiekis. Guaranos pupelės panašios į kavos, bet kofeino jose yra 2-2,5 karto daugiau, o ir poveikis trunka ilgiau.

Jeigu viename espreso puodelyje yra iki 100 mg kofeino, tai yra tokių stiprių energinių gėrimų, kurių skardinėje - iki 1,5-2 gramų kofeino - kaip 15 espreso puodelių.

Be to, šiuose gėrimuose yra daug cukraus, B grupės vitaminų, o jų perdozavimas irgi pavojingas“, sakė gydytoja toksikologė.

Ji mano, kad tokie gėrimai reikalingi nebent tuomet, kai reikia trumpam mobilizuoti jėgas - pavyzdžiui, vairuojant vakare automobilį ir norint pasiekti tikslą. Bet - tik viena skardinė ar buteliukas. Ne daugiau.

Prekybininkai siūlė kitą sprendimą

„Neadekvatu, kai nesant realios problemos įvedami reguliavimai, kurių nauda absoliučiai neproporcinga sukeliamai žalai ir kaštams, - – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas. - Jau dabar mokyklose draudžiama pardavinėti energinius gėrimus, reklamos įstatymas draudžia juos reklamuoti moksleivių renginiuose. Įvedus perteklinius reikalavimus sąžiningiems prekybininkams būtų užkrauta pareiga tikrinti labai nišinio produkto pirkėjų amžių, tačiau kioskeliuose ir panašiose vietose jų tikrai galės įsigyti. Asociacijos duomenimis, jokia kita Europos šalis netaiko tokio apribojimo – mes ir vėl kuriame trukdžius verslui, neatnešant vartotojui apčiuopiamos naudos“.

Pasak jo, efektyvesnė būtų asociacijos siūlyta priemonė – energinius gėrimus talpinti atskirai nuo gaiviųjų gėrimų su specialiais įspėjamaisiais užrašais.

Mitybos ekspertų teigimu, nors Lietuvos paaugliai kofeino suvartoja nemažai – apie 300 mg/dieną, jis neviršija saugios normos ribos, absoliučią daugumą šios medžiagos šalies paaugliai gauna gerdami kavą.

„Lietuvos paaugliai didžiausią dalį kofeino gauna iš kavos – apie 70 proc. ir pagal šį rodiklį jau sparčiai vejasi suaugusius, didžioji dalis paauglių (58 proc.) kavos geria kasdien. Tuo tarpu iš energinių gėrimų paaugliai gauna apie 9 proc. kofeino raciono, kasdien juos vartoja apie 2 proc. paauglių – tai problemos čia nematyčiau“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius Rimantas Stukas, komentuodamas 2013 m. pabaigoje atliktą pirmąjį reprezentatyvų kofeino suvartojimo tyrimą „Suaugusiųjų ir paauglių kofeino suvartojimas Lietuvoje“.

Pasak profesoriaus, iš tų paauglių, kurie vartoja energinius gėrimus, didžioji dalis (19 proc.) juos vartoja rečiau nei kartą per savaitę.

„Lietuvoje energiniai gėrimai tarp paauglių nėra kasdienis gėrimas – 70 proc. paauglių jų apskritai nevartoja, per mėnesį tokių gėrimų paragauja mažiau nei vienas iš trijų paauglių (29 proc.) – Europos šalyse energinius gėrimus vartoja apie du trečdalius paauglių (67 proc.). Pagal gaunamą kofeino kiekį maždaug atitinkame Europos vidurkį”, – lygino prof. R. Stukas.

Kofeino turinčių produktų reprezentatyvus tyrimas buvo atliktas tyrimų bendrovės TNS 2013 m. pabaigoje, apklausti 1109 respondentai 12-74 m. amžiaus visoje Lietuvoje. Tyrimo duomenų analizę ir sugretinimą su tarptautiniais duomenimis atliko Vilniaus Universiteto Visuomenės sveikatos institutas.