„LG G3“: apžvalga

Ko reikia, kad išmanusis telefonas būtų vertas vadintis „šiuolaikišku flagmanu“ ir lygiuotis su geriausiais iš geriausių? Puikaus fotoaparato? Neprilygstamo našumo? Naujoviškų programinių funkcijų? LG žengė kiek kitu keliu – tuo, kur jau kurį laiką atrodė, jog niekas nebepasuks: pasiūlė telefoną su neprilygstamos raiškos ekranu.

Maždaug prieš dvejus metus su puse tie patys LG pristatė pirmą „Full HD“ (1920 x 1080 taškų) raiškos 5 colių įstrižainės ekraną. Tada atrodė, jog korėjiečiai aplenkė laiką ir parodė kažką neprilygstamo – net „iPhone“, kurie buvo vertinami kaip turintys bemaž geriausius ekranus pasaulyje, tokia raiškia nepasižymėjo. Bet tuomet pasipylė kaip iš gausybės rago: per dvejus metus įrenginys, kurio ekrano raiška nesiekė „Full HD“, tapo net nevertu flagmano titulo, o visi pažangiausi gamintojai vieną po kito štampavo skirtingus įrenginių modelius su šios raiškos ekranais.

Atrodė, jog lenktynės ekranų raiškos srityje pasiekė finišą – na kur jau pasiūlysi daugiau, nei tokia raiška 5 colių įstrižainės ekrane? Taškų tankis jau viršija 400 ribą ir sukiojasi ties 440 taškų colyje. Plika akimi pavienių taškų įžiūrėti negalėtų net tie, kurie didžiuojasi savo regos aštrumu. Siūlyti daugiau jau, atrodytų, nėra jokios prasmės – juk vis vien nesimatys.

Bet štai ėmė ir paskelbė tie patys LG, kad jų naujame flagmane G3 bus „Quad HD“ (2560 x 1440 taškų) raiškos, 5,5 colių įstrižainės ekranas, taškų tankį padidinantis visu šimtu vienetų - iki 534 taškų colyje. Beje, atkreipkite dėmesį į įstrižainę – ji didesnė, nei paties pirmojo „Samsung Galaxy Note“, pradėjusio „planšetofonų“ maniją, ir nepaisant to G3 nėra priskirtinas šiai kategorijai – tai tiesiog aukštos kokybės telefonas.

Ar tikrai tokia raiška reikalinga? Na, pažiūrėjus telefone iš anksto įrašytus du filmukus (tiksliau, vieną filmuką ir vieną fotogaleriją, paverstą vaizdo įrašu), galima pasakyti, kad skirtumas tikrai juntamas. Nors negalima atmesti, jog to skirtumo priežastis yra ta, jog įrašai buvo parengti specialiai šiam telefonui – padidintas kontrastingumas, vaizdas paaštrintas, imtasi kitų „pagražinimo priemonių“. Beveik neabejotina, jog net ir labai stengiantis nei šiuo telefonu, nei profesionalia filmavimo įranga be kompiuterinio redagavimo nieko panašaus sukurti nebūtų įmanoma.

Kita vertus, vien metus akį galima pasakyti, jog vaizdas šiame ekrane yra „kažkas tokio“ - pasiekiamas toks vaizdo įrašų detalumo lygis, jog „senesni“ „Full HD“ raiškos ekranai atrodo tarsi sumuilinti. Vadinasi, bent jau teorinė galimybė viską matyti būtent tokia vaizdo raiška tikrai yra.

Nors jei norite pažiūrėti ką nors, kas, be demonstracinio iš anksto įrašyto filmuko, išnaudotų ekrano galimybes – sėkmės beieškant. Turinio praktiškai nėra, o jeigu tokio ir rastumėte – sėkmės jį peržiūrinėjant. Žiūrėti „Youtube“ tokia raiška – beveik beviltiška net ir teoriškai, jeigu neturite 802.11 ac „Wi-Fi“ protokolą palaikančio maršrutizatoriaus. Nes milžiniško duomenų kiekio atsisiuntimui įtakos turi ir pačios vaizdelių svetainės veikimas, ir interneto ryšio kokybė nuo paslaugos teikėjo iki gavėjo. Vienintelis bent kiek priimtinesnis variantas – atsisiųsti įrašą į telefoną. Tik kad laikai jau nebe tie, kad filmas prieš peržiūrint būtų siunčiamas į įrenginį...

Na, bet kokie bebūtų infrastruktūros apribojimai, faktas lieka faktu: G3 ekranas yra nuostabus ir neprilygstamas. Tiesa, parodoje IFA Berlyne „Samsung“ parodė, jog atsilikti jokiu būdu neketina – pristatė net du naujus „Note“ serijos įrenginius su „QuadHD“ ekranais.

Po įvairių vertinimų susilaukusio sprendimo telefono valdymo mygtukus perkelti ant nugarėlės (pirmąkart tai padaryta su ką tik bandyto įrenginio pirmtaku G2), LG nusprendė suvienodinti visų savo telefonų dizainą ir visų jų valdymą perkelti į nugarėlę – taigi, G3 nėra išimtis. Tik pats sprendimas įgyvendintas šiek tiek geriau: mygtukai į korpusą įleisti truputėlį giliau, todėl vien liečiant paprasčiau suprasti, ant kokio mygtuko laikomas pirštas.

Korpusą dengia plastmasinė nuimama nugarėlė, tačiau plastikas išlietas ir apdorotas taip, jog iš toliau gali pasirodyti, kad nugarėlė metalinė. Telefonas yra į kraštus siaurėjantis, todėl, nepaisant dydžio, jis nėra gremėzdiškas. Be to, telefonas yra siauresnis (ir ilgesnis) už daugelį tokios pačios ekrano įstrižainės įrenginių – tai irgi iš dalies sumažina norą teigti, kad jis per didelis.

„LG G3“: apžvalga
(31)
Vaidas Neverauskas,
www.DELFI.lt
2014 m. rugsėjo 7 d. 22:17

LG G3
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Ko reikia, kad išmanusis telefonas būtų vertas vadintis „šiuolaikišku flagmanu“ ir lygiuotis su geriausiais iš geriausių? Puikaus fotoaparato? Neprilygstamo našumo? Naujoviškų programinių funkcijų? LG žengė kiek kitu keliu – tuo, kur jau kurį laiką atrodė, jog niekas nebepasuks: pasiūlė telefoną su neprilygstamos raiškos ekranu.

Maždaug prieš dvejus metus su puse tie patys LG pristatė pirmą „Full HD“ (1920 x 1080 taškų) raiškos 5 colių įstrižainės ekraną. Tada atrodė, jog korėjiečiai aplenkė laiką ir parodė kažką neprilygstamo – net „iPhone“, kurie buvo vertinami kaip turintys bemaž geriausius ekranus pasaulyje, tokia raiškia nepasižymėjo. Bet tuomet pasipylė kaip iš gausybės rago: per dvejus metus įrenginys, kurio ekrano raiška nesiekė „Full HD“, tapo net nevertu flagmano titulo, o visi pažangiausi gamintojai vieną po kito štampavo skirtingus įrenginių modelius su šios raiškos ekranais.

Atrodė, jog lenktynės ekranų raiškos srityje pasiekė finišą – na kur jau pasiūlysi daugiau, nei tokia raiška 5 colių įstrižainės ekrane? Taškų tankis jau viršija 400 ribą ir sukiojasi ties 440 taškų colyje. Plika akimi pavienių taškų įžiūrėti negalėtų net tie, kurie didžiuojasi savo regos aštrumu. Siūlyti daugiau jau, atrodytų, nėra jokios prasmės – juk vis vien nesimatys.

Bet štai ėmė ir paskelbė tie patys LG, kad jų naujame flagmane G3 bus „Quad HD“ (2560 x 1440 taškų) raiškos, 5,5 colių įstrižainės ekranas, taškų tankį padidinantis visu šimtu vienetų - iki 534 taškų colyje. Beje, atkreipkite dėmesį į įstrižainę – ji didesnė, nei paties pirmojo „Samsung Galaxy Note“, pradėjusio „planšetofonų“ maniją, ir nepaisant to G3 nėra priskirtinas šiai kategorijai – tai tiesiog aukštos kokybės telefonas.

Ar tikrai tokia raiška reikalinga? Na, pažiūrėjus telefone iš anksto įrašytus du filmukus (tiksliau, vieną filmuką ir vieną fotogaleriją, paverstą vaizdo įrašu), galima pasakyti, kad skirtumas tikrai juntamas. Nors negalima atmesti, jog to skirtumo priežastis yra ta, jog įrašai buvo parengti specialiai šiam telefonui – padidintas kontrastingumas, vaizdas paaštrintas, imtasi kitų „pagražinimo priemonių“. Beveik neabejotina, jog net ir labai stengiantis nei šiuo telefonu, nei profesionalia filmavimo įranga be kompiuterinio redagavimo nieko panašaus sukurti nebūtų įmanoma.

Kita vertus, vien metus akį galima pasakyti, jog vaizdas šiame ekrane yra „kažkas tokio“ - pasiekiamas toks vaizdo įrašų detalumo lygis, jog „senesni“ „Full HD“ raiškos ekranai atrodo tarsi sumuilinti. Vadinasi, bent jau teorinė galimybė viską matyti būtent tokia vaizdo raiška tikrai yra.

Nors jei norite pažiūrėti ką nors, kas, be demonstracinio iš anksto įrašyto filmuko, išnaudotų ekrano galimybes – sėkmės beieškant. Turinio praktiškai nėra, o jeigu tokio ir rastumėte – sėkmės jį peržiūrinėjant. Žiūrėti „Youtube“ tokia raiška – beveik beviltiška net ir teoriškai, jeigu neturite 802.11 ac „Wi-Fi“ protokolą palaikančio maršrutizatoriaus. Nes milžiniško duomenų kiekio atsisiuntimui įtakos turi ir pačios vaizdelių svetainės veikimas, ir interneto ryšio kokybė nuo paslaugos teikėjo iki gavėjo. Vienintelis bent kiek priimtinesnis variantas – atsisiųsti įrašą į telefoną. Tik kad laikai jau nebe tie, kad filmas prieš peržiūrint būtų siunčiamas į įrenginį...

Na, bet kokie bebūtų infrastruktūros apribojimai, faktas lieka faktu: G3 ekranas yra nuostabus ir neprilygstamas. Tiesa, parodoje IFA Berlyne „Samsung“ parodė, jog atsilikti jokiu būdu neketina – pristatė net du naujus „Note“ serijos įrenginius su „QuadHD“ ekranais.

Po įvairių vertinimų susilaukusio sprendimo telefono valdymo mygtukus perkelti ant nugarėlės (pirmąkart tai padaryta su ką tik bandyto įrenginio pirmtaku G2), LG nusprendė suvienodinti visų savo telefonų dizainą ir visų jų valdymą perkelti į nugarėlę – taigi, G3 nėra išimtis. Tik pats sprendimas įgyvendintas šiek tiek geriau: mygtukai į korpusą įleisti truputėlį giliau, todėl vien liečiant paprasčiau suprasti, ant kokio mygtuko laikomas pirštas.

Korpusą dengia plastmasinė nuimama nugarėlė, tačiau plastikas išlietas ir apdorotas taip, jog iš toliau gali pasirodyti, kad nugarėlė metalinė. Telefonas yra į kraštus siaurėjantis, todėl, nepaisant dydžio, jis nėra gremėzdiškas. Be to, telefonas yra siauresnis (ir ilgesnis) už daugelį tokios pačios ekrano įstrižainės įrenginių – tai irgi iš dalies sumažina norą teigti, kad jis per didelis.

„LG G3“ kamera raiškos požiūriu gal kiek ir nusileidžia „Nokia“ bei „Sony“ šedevrams, galintiems išspausti ir 20, ir net 41 MP raiškos vaizdus (ir panaudoti šią raišką ne triukšmui, o geram vaizdui fiksuoti), 13 MP jutiklis ir kiti kameros komponentai šiame telefone savo darbą taip pat atlieka puikiai. Fotografavimas stipriai supaprastintas – automatizuotas ne tik naudojamo režimo nustatymų pasirinkimas, bet ir parenkamas konkrečiai situacijai tinkamiausias režimas – pavyzdžiui, jei užfiksuojama, jog ketinama fotografuoti stipriai kontrastingą vaizdą – tarkime, labai tamsų augalą šviesiame fone – įjungiamas HDR režimas, dėl kurio fonas šiek tiek pritemdomas, objektas pašviesinamas ir gaunamas aiškus vaizdas.

Tiesa, kalbant apie fotoaparatą patys gamintojai labiau džiaugiasi ne supaprastintu šokinėjimu tarp režimų, o lazeriu, naudojamu fokusavimui – esą, taip stipriai padidinamas fokusavimo tikslumas ir greitis, todėl fotografuoti galima greičiau, o vaizdai būna aštresni. Na ir iš tiesų – nuotraukų kokybei priekaištauti sudėtinga net ir tada, kai konkurentai vis kelia kokybės reikalavimų kartelę.

Telefone yra „Qualcomm Snapdragon 801“ lustų rinkinys, 4 branduolių 2,5 GHz spartos „Krait 400“ procesorius ir „Adreno 330“ grafikos procesorius, 2 GB operacinės atminties ir 16 GB vidinės atminties (su galimybe įdėti ir papildomą atminties kortelę) – labai solidus rinkinys. Bet, kaip bebūtų keista, „AnTuTu“ našumo teste jis tesugeba išspausti vos daugiau nei 30 000 taškų. Gamintojo atstovai tikina, jog taip yra dėl „LG Electronics“ sąžiningumo – kuomet visi konkurentai sukčiauja ir pajutę įjungtą spartos matavimo programinę įrangą „užturbina“ procesorių (taip laikinai padidinant energijos sąnaudas ir įrenginio kaitimą), LG leidžia matuoti tikrąjį telefono našumą įprastinėmis veikimo sąlygomis.

Deja, našumo neįmanoma buvo patikrinti ne sintetine, o realia bandymams skirta programa – žaidimu „Real Racing 3“: ieškant „Google Play“ parduotuvėje šio žaidimo net nebūna paieškos rezultatuose, mat jis dėl kažkokių priežasčių yra nesuderinamas su LG telefonu – galbūt taip yra dėl kol kas neįprastos ekrano raiškos. Belieka viltis, kad bus sukurta arba žaidimo, arba telefono atnaujinimų, kurie šį nesuderinamumą pašalins. Mėgstate „Candy Crush Saga“? Teks jus nuliūdinti – į LG G3 jo taip pat neįdiegsite.

Nesuderinamumų būta ir su „Microsoft Office“ programų rinkiniu – jo taip pat diegti neleidžia. Paieškojus veikiausiai ir daugiau tokių programų galima būtų atrasti. Taigi, riebus minusas už programinės įrangos problemas.

Sakoma, kiekvienam įstatymui yra ir savas apstatymas – šiuo atveju galioja tas pats: jeigu mėgstate riziką, galima įsidiegti .apk tipo rinkmenų diegimo priemonę ir atsisiųsti mėgiamo žaidimo ar pageidaujamos programinės įrangos rinkmeną šiuo formatu bei vėliau ją įsidiegti savarankiškai. Bėda ta, kad šiuo atveju prarandamas programinės įrangos patikimumo veiksnys – kas žino, ko gali būti prikišta į ne „Google Play“ esančias programas? Kita vertus, pastaraisiais metais ne karta pasitaikė atvejų, kuomet ir į „Google Play“ patekdavo labai jau įtartinų programėlių.

Pastaruoju metu smarkiai populiarėja „aktyvūs“ telefonų dėklai, išplečiantys įrenginių funkcionalumą kai ekranas yra uždengtas arba dalinai uždengtas. LG taip pat savo telefonui sukūrė dėklą su apskritu „iliuminatoriumi“, o telefoną suprogramavo taip, kad šiame iliuminatoriuje net neįjungus viso ekrano būtų prieinamos kai kurios nesudėtingos funkcijos – laikrodis, skambinimas, žinutės, podometras, to paties iliuminatoriaus išvaizdos nustatymai ir keletas kitų.

Kai nereikia įjunginėti viso ekrano norint pasižiūrėti kiek valandų ir ar kas neskambino (pakanka tik porąkart paliesti „iliuminatorių“ ir jame pasirodo informacija apie laiką ir praleistus skambučius ar gautas žinutes), taupomas akumuliatoriaus veikimo laikas. Deja, tai, jog ekrano raiška yra didesnė už „Full HD“, reiškia, jog jis turėtų būti ėdresnis energijos požiūriu. Bet visą dieną aktyvaus naudojimo šis įrenginys išlaiko garbingai ir į elektros tinklą pavakaryje jo jungti nebūtina – šią procedūrą galima atlikti ir po vakarinio dantų valymo.

Nors naujojo LG flagmano techninės ir funkcinės savybės daugeliu atveju konkurentams nenusileidžia, turbūt labiausiai „LG G3“ kitiems į kaulus duoda savo kaina: kuomet konkurentai naujų aukščiausios kokybės įrenginių neketina pardavinėti pigiau nei po 2200 litų, mažiausia matyta „LG Electronics“ telefono kaina yra 1600 litų, nors kai kurie ryšio operatoriai pasiryžę prašyti net 2000 litų.

Kokios gi išvados? Labai paprastos – šio telefono kainos ir kokybės santykis yra sunkiai įkandamas bet kokiam konkurentui. Ir jeigu ketinate išskirti rimtesnę sumą pinigų aukštos kokybės telefonui, daug žvalgytis nereikia. Nebent jeigu esate didelis „Real Racing 3“ arba „Candy Crush Saga“ gerbėjas ir nenorite jų siųstis iš nepatikimų šaltinių.