Kriminalinis Vilnius – slaptųjų pareigūnų tinkluose

Mūsų automobilis lėkė siaurais ir vingiuotais šunkeliais. Vilniaus čigonų taboro lūšnos pro akis skriejo lyg išgąsdintos varnos. Mikroautobuse sėdėjome septyniese – aš ir šeši ginkluoti vyrai, dėvintys kerzinius batus, vilkintys civilių žmonių džinsais ir striukėmis. Tai kriminalistų grupė, už kelių minučių turėjusi šturmuoti narkotikų prekeivių namus.

Tai įvyko praėjusių metų lapkričio 10 dieną. Iki tol aš galėjau tik įsivaizduoti, kaip su organizuotu nusikalstamumu kovojantys pareigūnai vykdo šturmus ir kaip per šnerves tvoskia adrenalinas, kai ant žemės guldomi išgąsdinti narkotikų prekeiviai.

Tada dar nesupratau, nei kaip vykdomos tokios žaibiškos operacijos, nei koks jų tikslas.

Tačiau su kolega Vidmantu Balkūnu pusmetį stebėjome su grupuotėmis kovojančio Vilniaus policijos padalinio operacijas ir kasdienybę, kad papasakotume apie pareigūnus, galabijančius organizuoto nusikalstamumo aštuonkojį.

Pirmojoje dalyje atskleidėme, kas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyba (ONTV) ir kuo šie pareigūnai skiriasi nuo kitų.

Šis pasakojimas apie tai, kaip renkama kriminalinės žvalgybos informacija, kaip ruošiamasi operacijoms ir kaip Vilniaus gatvių narkomanai gali nuvesti iki šešėlinio pasaulio autoritetų.

Pareigūnai iš ketvirtojo aukšto

Nedidelis kabinetas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ketvirtajame aukšte. Be leidimų į šį koridorių negali patekti net kiti pareigūnai, nes ketvirtojo aukšto kabinetuose vykstantys dalykai dažnai turi valstybės paslapties žymą.

Nusikaltėliai čia dirbančius pareigūnus taip ir vadina – četviortyj etaž (ketvirtas aukštas. – Red). Organizuoti nusikalstamų grupuočių nariai sako: jei ketvirtajame aukšte naktį šviečia langai, namo geriau negrįžti. Suprask, jei dirba šie kriminalistai, tai jų taikiniu gali tapti bet kas.

Tą popietę dalyvavau ONTV pareigūnų pasitarime. Kitą dieną turėjo įvykti žaibiškas kelių asmenų sulaikymas, todėl operacijos vykdytojai ir žvalgai derino taktines detales.

Tie žmonės buvo įtariami klastoję dokumentus ir sukčiavę stambiu mastu, vilioję pinigus iš verslininkų. Tirti finansinius nusikaltimus nėra tiesioginė ONTV užduotis, tačiau kriminalistai turėjo duomenų, kad nešvariais pinigais buvo šeriamas organizuoto nusikalstamumo aštuonkojis.

Kabineto centre buvo pastatyta lenta, kurioje žymikliu – vadinamuoju markeriu užrašytos penkios įtariamųjų pavardės. Prie pavardžių – nuotraukos, visi žinomi mobiliųjų telefonų numeriai, adresai, kita asmeninė informacija, kurią svarbu žinoti sulaikymo vykdytojams.

Man tai buvo labai neįprasta patirtis, nes tokių kriminalistų darbą mačiau tik amerikiečių filmuose ir serialuose. Labiausiai nustebino, kad pareigūnai apie savo taikinius žinojo viską.

Pareigūnai – valstybės paslaptis

ONTV padalinys yra suskirstytas į keturis skyrius – pagal užduotis ir tiriamus nusikaltimus. Pavyzdžiui, vieno skyriaus kriminalistai renka informaciją apie narkotikų grupuotes, kiti – nuo prekybos žmonėmis iki ginklų kontrabandos ir prostitucijos organizavimo. Dar viena pareigūnų grupė stebi kraštutines visuomenines organizacijas, kurios gali sukelti neramumų sostinėje.

Vienas svarbiausių ONTV skyrių – Kriminalinė žvalgybos. Ten dirbantys pareigūnai ir analitikai renka informaciją apie šešėlinio pasaulio autoritetus, grupuočių veiklą, planuojamus ir vykdomus nusikaltimus, santykius su kitomis grupuotėmis.

Žvalgai surenka tokius duomenis, kuriais vėliau naudojasi ir kiti kriminalistai.

Bendraujant su kriminalinės žvalgybos pareigūnais susidarė įspūdis, kad apie nusikaltėlius jie žino viską: pravardes, charakterių bruožus, santykius su kitais šešėlinio pasaulio žmonėmis, asmeninio gyvenimo dramas, paslydimus, kaip nusikaltėlis laikosi paniatkių (šešėlinio pasaulio taisyklių. – Red.), kokius restoranus ir maistą mėgsta, su kokiomis merginomis miega.

Žino ir nusikaltėlio silpnąsias vietas.

Atrodo, kad žvalgai stebi organizuotą nusikalstamą pasaulį iš taip arti, kad žino net menkiausią aštuonkojo virptelėjimą ir gali visiškai kontroliuoti padėtį. Iš pasakojimų supratau, kad pareigūnai gali daryti įtaką nusikaltimų organizatoriams ir užbėgti įvykiams už akių.

Dėl itin aukšto saugumo lygio sudėtinga papasakoti, kaip jie surenka informaciją. Tačiau bendraudamas su ONTV supratau, kad jų turimos technologijos leidžia apie nusikaltėlius sužinoti viską.

Slapta informacija – vokuose

Tą kartą, kai stebėjau būsimo operacijos aptarimą viename iš ONTV kabinetų, kriminalinės žvalgybos pareigūnai pristatė informaciją, kurią surinko apie tuos penkis įtariamuosius. Patyręs kriminalistas I., vidaus reikalų sistemoje dirbantis jau 17 metų, stovėjo prie žymikliu išmargintos lentos ir atsakinėjo į kolegų klausimus.

Pareigūnai tiksliai žinojo, kada įtariamieji išvyks iš namų, keliese sėdės automobiliuose, kur važiuos, kur galima ieškoti įkalčių, kokių įrodymų bus galima rasti namuose.

Taip pat – su kuo bendrauja įtariamieji ir kokie jų tarpusavio santykiai. Pavyzdžiui, kriminalistai žinojo, kad du iš įtariamųjų prieš savaitę susipyko ir jų bendravimas laikinai nutrūko. Arba tai, kad vienas iš įtariamųjų buvo priverstas palikti nuomojamą butą, nes prieš kelias dienas šeimininkas pranešė, kad būstą parduoda.

Visa šita informacija buvo perduota trims kriminalistų grupėms, kurios kitą dieną turėjo vykdyti tylias sulaikymo operacijas.

Jie ne tik išklausė žvalgų, bet ir gavo didelius popierinius vokus, kuriuose buvo kratų ir sulaikymo orderiai, nusikaltėlių gyvenimo aprašymai. Taip pat aprašytos detalės, kurias svarbu žinoti, jei įtariamieji bandytų pergudrauti operacijos vykdytojus.

Pasitarimas truko apie pusvalandį. ONTV pareigūnai atrodė ramūs ir net juokavo, tačiau uždavinėjo tokius klausimus, apie kuriuos aš net nepagalvojau. Pavyzdžiui, kriminalistas R., ilgą laikęs dirbęs su narkotikų grupuotėmis, paklausė: kaip elgtis per kratas: paimti įtariamųjų kompiuterius, ar tik kietuosius diskus.

Sulaikymas įvyko kitą rytą.

Nespėja pasipriešinti

Vilniaus dar tik vaikė miegą iš savo gatvių, kai ONTV pareigūnai privažiavo prie vieno iš įtariamųjų namo, naujų daugiabučių rajone. Esu tikras – jeigu būtumėte matę šią operaciją, tikrai nesuprastumėte, kad vyksta įtariamojo sulaikymas.

Žmogus išėjo iš laiptinės ir pėdino savo automobilio link, o prie jo prisiartino du tvarkingi, civiliniais drabužiais vilkintys vyrai. Pasisveikino, kelias akimirkas mandagiai kažką pakalbėjo ir visi kartu sugrįžo į tą pačią laiptinę.

Po kelių valandų visi trys išvažiavo neišsiskiriančiu kriminalistų automobiliu.

Vienu metu trijose skirtingose sostinės vietose buvo sulaikyti trys asmenys. Iš karto buvo paimti mobilieji telefonai, todėl įtariamieji negalėjo įspėti kitų savo bendrininkų, kuriuos pareigūnai sulaikė vėliau.

ONTV kriminalistai labiausiai didžiuojasi tokiomis operacijomis, kurios įvykdomos tyliai, o nusikaltėliai užklumpami taip netikėtai, kad net nespėja priešintis. Jos vykdomos tik tada, kai yra pakankamai įrodymų ir įtariamieji iškart supranta, kad įkliuvo.

„Dažniausiai taip ir būna. Mes pasirenkame tokį momentą, kai jie net neįtaria, kad prieš juos vykdomas koks nors konkretus tyrimas, ir ateiname, kai jie net nespėja pagalvoti apie priešinimąsi. Labai retai būna, kad jie spėtų pasiimti ginklą ir šaudyti“, – pasakojo jaunas ONTV kriminalistas A.

Gaudo ir narkomanus

Dažniausiai žvalgybinė informacija renkama tyliai ir slaptai. Tačiau taikomi ir tokie informacijos rinkimo metodai, kurie sudrebina nusikaltėlių pasaulį ir verčia aštuonkojį slėpti čiuptuvus.

Pasirodžius pirmajam straipsniui, kai kurie anoniminiai komentatoriai svarstė, kodėl organizuotą nusikalstamumą tramdantys pareigūnai terliojasi su narkomanais, tabore ieškančiais heroino. Atsakymas – taip pareigūnai renka žvalgybinę informaciją.

Pavyzdžiui, praėjusių metų lapkričio mėnesį šis policijos padalinys kiekvieną savaitgalį šturmuodavo Vilniaus čigonų taborą. Buvo pasirinkta neįprasta taktika – penktadienį ir šeštadienį sulaikomi narkomanai, o sekmadienį, visuomet tuo pačiu metu, šturmuojamos čigonų trobos. Taktika neįprasta, nes atakos vyko visada tuo pačiu laiku.

Pareigūnai nuolat stebėdavo narkomanų judėjimą tabore, fiksuodavo heroino pardavimo atvejus, rinko duomenis apie pirkėjus. Stebėdamas šią situaciją net šypsojausi – tame lūšnyne neva verda slaptas gyvenimas, heroino vergai ir prekeiviai laikosi konspiracijos, tačiau policijos pareigūnai visą tą veiksmą stebėjo lyg ant delno.

Surinkus pakankamai duomenų, heroino vergai būdavo sulaikomi ir tuntais vežami į sostinės senamiestyje esančius padalinius, kur kelias dienas vykdavo apklausos. Tomis savaitgalio dienomis kriminalistai dirbo vos ne visą parą.

Tokių sulaikymų tikslas – išsiaiškinti, kuriose trobose tuo metu yra narkotikų, kokios kokybės, kokiais kiekiais parduodami. Kuo daugiau tikrų aplinkybių žinojo ONTV pareigūnai, tuo didesnė tikimybė, kad nusikaltėlius pavyks užklupti netikėtai.

Tik surinkus pakankamai duomenų prasidėdavo šturmas.

Šturmas – žaibiškas

Iš šalies stebint, tai turėjo atrodyti keistai. Į Aukštutinį taborą labai dideliu greičiu įlėkė nepažymėtų mikroautobusų kolona. Maždaug penki automobiliai, o jiems įkandin – keli policijos patrulių ekipažai.

Kiekvienas mikroautobusas pasuko į skirtingus taboro šunkelius ir vienu metu sustojo prie skirtingų lūšnų.

Mes prilėkėme prie vienos trobos, kuri palyginti su kitomis, buvo didelė. Iššokome iš automobilio, keli pareigūnai per kelias sekundes perlipo 3–4 metrų aukščio tvorą, išlaužė vartus, įleido kitus kriminalistus, išspyrė duris, išguldė ant žemės vyrus ir sulaikė moteris.

Vėliau, peržiūrėjęs „GoPro“ vaizdo kamera padarytą įrašą, suskaičiavau, kad šturmas truko mažiau nei minutę.

Nors narkotikais prekiaujantys čigonai turi savo žvalgybą ir dažniausiai greitai sužino apie pareigūnų reidą, tąkart šturmas buvo toks netikėtas, kad nespėjo paslėpti paketų su heroinu.

Mūsų šturmuotoje troboje pareigūnai rado apie 400 gramų heroino. Kitame pastate tuo pat metu buvo rasta 60 dozių stipriųjų narkotikų ir apie 10 tūkst. litų grynaisiais.

Sulaikė per 40 sek.

Heroinu prekiaujantys čigonai nėra ONTV pareigūnų taikinys. Tačiau jie gali suteikti svarbios žvalgybinės informacijos apie tiekėjus – žmones, kurie priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms ir kontroliuoja Vilniaus narkotikų rinką.

Negalime atskleisti, kaip toliau buvo vykdomas tyrimas, nes kriminalistai dirba iki šiol. Tačiau visą mėnesį trukęs taboro bombardavimas ir narkomanų klupdymas leido pareigūnams pasiekti rimtų pergalių.

Pavyzdžiui, tą patį lapkritį per slaptą operaciją autostradoje Vilnius–Kaunas buvo sulaikyti du stambūs heroino tiekėjai iš Tadžikistano. Jie turėjo dešimt kilogramų heroino ir apie 106 tūkst. dolerių. Tai didžiausias sostinėje sulaikytas narkotikų kiekis per visą istoriją.

Tadžikų sulaikymo operacija taip pat buvo tokia, kad pro šalį važiavę žmonės greičiausiai nieko nesuprato. Policijos patruliai autostradoje vykdė reidą – stabdė visus automobilius, tikrino dokumentus. Nieko neįprasto.

Patruliai sustabdė ir heroino prekeivių vairuojamus automobilius „Renault“ ir „Mercedes-Benz“. O tada prasidėjo operacija, kuri truko apie 40 sekundžių – prilėkė kita mašina, iššoko penki vyrai, ištempė tadžikus ir suguldė juos ant žemės, o po kelių akimirkų sugrūdo į automobilius ir išsivežė nežinoma kryptimi.

Tai ir buvo kriminalistų tikslas – kuo greičiau ir tyliau sulaikyti tadžikus ir pristatyti juos į vieną iš ONTV padalinių Vilniaus mieste.

Pareigūnai žinojo, kad heroino prekeiviai iš Tadžikistano važiuos į Kauną. Žinojo ir tai, kad užsieniečiai turės didelį kiekį narkotikų, o dalį jų bus užkasę nuomojamame name laikinojoje sostinėje.

* * *

Organizuotos nusikalstamos grupuotės smarkiai pasikeitė nuo tų laikų, kai gatvėse siautė laukinė Vilniaus brigada. Nusikaltėliai paniro į konspiraciją, o jų šešėliniai verslai išsikerojo kaip aštuonkojo čiuptuvai.