Kodėl „skraidantys dinozaurai“, gyvi iki šių dienų?

Kai maždaug prieš 66 mln. metų išnyko beveik visi pasaulio dinozaurai, nedidelė jų dalis išgyveno – tie, kurie sumažėjo. Kitaip tariant, paukščiai. O šiandien yra bent 10 000 šių sparnuotų skrajūnų, kurie smarkiai skiriasi nuo kitų sutvėrimų su keturiomis galūnėmis.

Naujo tyrimo duomenys atskleidžia, dėl ko ši gyvūnų dalis išliko: pasirodo, jie mažėti pradėjo dar gerokai iki dinozaurų išnykimo.

„Tai – labai įspūdingas mokslinis darbas
ir neabejotinai pati pilniausia iki šiol atlikta dinozaurų kūno dydžio analizė. Tyrimas parodo, jog paukščiai nesumažėjo staiga – tai buvo ilgalaikės kūno mažėjimo tendencijos, trukusios dešimtis milijonų metų, produktas“, - mokslinį darbą įvertino prie tyrimo neprisidėjęs Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) paleontologas Stephenas Brusatte.

Iš pat pradžių dinozaurai buvo mažučiai. Maždaug prieš 230 mln. metų dauguma jų svėrė nuo 10 iki 35 kilogramų – maždaug kaip vidutinio dydžio šuo. Tačiau vėliau daugelis rūšių staiga išaugo iki traktoriaus dydžio – per 30 mln. metų kai kurie jų staiga pasiekė net 10 000 kilogramų svorį. Vėliau dinozaurai, tokie, kaip milžiniškasis argentinozauras, pasiekė net 35 metrų ilgį nuo nosies iki uodegos galiuko ir svėrė sunkiai suvokiamus 90 000 kilogramų.

Nors daugelis dinozaurų bėgant milijonams metų didėjo ir sunkėjo, viena jų grupė, panašu, nusprendė nepasiduoti visuotinei tendencijai: plunksnuotoji Maniraptora grupė, kuriai priklauso ir plėšrieji velociraptoriai, pažįstami iš filmo „Juros periodo parkas“, ėmė mažėti ir tapo šiuolaikinių paukščių protėviais. Norint atsekti, kaip bėgant laikui kito dinozaurų dydžiai, mokslininkų grupė, vadovaujama Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) paleontologo Rogerio Bensono, vertino net 426 skirtingų dinozaurų rūšių dydžio dinamiką, kaip bendro dydžio etaloną vertinant jų galinių kojų kaulų fosilijas, rašo sciencemag.org.

Mokslininkai nustatė, jog nors visos dinozaurų grupės pačioje jų evoliucijos pradžioje sparčiai keitėsi – dažniausiai augo – ši tendencija beveik visoms grupėms netrukus sulėtėjo. Iš esmės, dinozaurai, kurie užaugo, tokiais ir liko. Vienintelė išimtis - Maniraptora grupė, kurioje ir toliau evoliucionavo ir didesnės, ir smulkesnės rūšis, užimdavusios vis platesnę ekologinių nišų įvairovę per 170 mln. metų.

Kuomet prieš 66 mln. metų į Žemę rėžėsi asteroidas, išgyventi sugebėjo tik tie Maniraptora atstovai, kurių dydis nesiekė maždaug 1 kilogramo – kitaip tariant, paukščio dydžio. Veikiausiai galimybę išgyventi jiems suteikė būtent mažumas: taip jie galėjo greičiau adaptuotis prie besikeičiančios aplinkos, mano mokslininkai, kurių straipsnis publikuotas recenzuojamame leidinyje „PLOS Biology“. Mokslininkai tikina, kad dėl mažumo daugelis Maniraptora atstovų galėjo adaptuotis platesnėje biologinių terpių įvairovėje, o likę dinozaurai, slegiami savo sunkių kūnų ir milžiniško maisto poreikio, tiesiog neturėjo galimybių išgyventi.

Dydžio mažėjimas buvo labai svarbus skraidymo evoliucijos elementas, teigia Los Andželo (JAV) apygardos Gamtos istorijos muziejaus paleontologas Luisas Chiappe, nepriklausęs tyrimą atlikusių mokslininkų grupei. „Mažiems gyvūnams skraidyti lengviau, nes taip sunaudojama mažiau energijos“, - sakė mokslininkas. O bėgant milijonams metų, per kuriuos Maniraptora kūno dydis kito greičiau nei kitų dinozaurų, pasak L. Chiape, „jie eksperimentavo su įvairiais paukštiškumo lygiais“.

„Įdomiausia yra ne tai, kaip dinozaurai išaugo tokie dideli, o tai, kaip jų artimi giminaičiai taip sumažėjo“, - sakė S. Brusatte.