Išsipildžiusi devynmečio berniuko svajonė

Jei prisimintume vaikystę, turbūt kiekvieno gyvenime buvo momentas, kai iš visos širdies norėjosi priimti į namus paklydusį šuniuką ar nuskriaustą kačiuką. Ir net ne vieną. Deja, ne visiems tai daryti leido tėvai, ir tas troškimas laikui bėgant nugrimzdo į užmarštį. Tačiau vienam berniukui ši svajonė išsipildė su kaupu – jis savo namų kieme esančiame garaže įkūrė gyvūnų prieglaudą. „Tau reikės labai daug pinigų ir bent 20 metų, kol įkursi prieglaudą“, – tokius žodžius iš savo tėčio lūpų išgirdęs tuomet dar aštuonmetis Kenas kibo į darbus ir padarė tai, apie ką kalba visas pasaulis.

Dar šių metų vasario mėnesį po interneto platybes pasklido nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip mokyklinę kuprinę ant pečių užsidėjęs aštuonmetis Kenas šeria gatvėje valkataujančius šunis. Šis vaizdas nepaliko abejingų – keletas žmonių, pamatę berniuko geraširdiškumą, paaukojo jam pinigų, kad ir toliau galėtų rūpintis benamiais gyvūnais. Pinigų atsiuntė tiek, kad jų užteko pašerti prie namų vaikštinėjančius šunis aukštos kokybės konservuotu ėdalu, pasirūpinti keturkojų sveikata ir nuvežti juos į veterinarijos kliniką.

Sūnaus entuziazmą pastebėjęs Keno tėtis savo namų garaže padėjo įkurti nedidelę laikiną prieglaudą trims šunims – Blackie, Brownie ir White Puppy.

Per keletą mėnesių šunys priaugo svorio, atžėlė jų kailis, užgijo skausmingos žaizdos. Be to, keturkojai priprato prie žmonių ir tapo puikiais augintiniais, kurie jau greitai keliaus į naujus namus.

Vėliau, sužinojęs, kad valstybinėse gyvūnų sanitarinėse tarnybose išgyvena ir namus suranda tik 20–30 proc. gyvūnų, Kenas nė nesuabejojo, kad gyvūnų prieglauda – būtina. Be to, paaiškėjo, kad jokia kita organizacija Filipinuose nuskriaustais ir nebūčiai pasmerktais gyvūnais nesirūpina.

Jau gegužės pradžioje berniukas buvo sutaupęs tiek žmonių paaukotų pinigų, kad galėjo išsinuomoti 1000 kv. m teritoriją tikrai ir išsvajotai gyvūnų prieglaudai atidaryti. Nuoma vieniems metams kainavo 1500 JAV dolerių.

„Aš noriu išgelbėti kuo daugiau gyvūnų, kurie sunaikinami be jokios priežasties“, – savo paties gyvūnų prieglaudos „Happy Animals Club“ (Laimingų gyvūnų klubas. – Red.) sukurtoje internetinėje svetainėje rašo Kenas.

Pirmas žingsnis, kurį privalėjo padaryti berniukas, tai pasiskiepyti nuo pasiutligės. Kitas – surinkti tiek pinigų, kad jų pakaktų išlaikyti ir išgelbėti kuo daugiau nuskriaustų gyvūnų. Ir paskutinis bei sunkiausias – sugalvoti, kaip surasti šunims naujus namus. Kodėl sunkiausias? Todėl, kad Filipinuose žmonės trokšta tik grynaveislių šunų, o mišrūnų, gatvėje valkatavusių, jiems nereikia. .

Savo prieglaudos internetinėje svetainėje Kenas prašo visų pasaulio žmonių padėti jo išsipildžiusiai svajonei augti ir suteikti galimybę gelbėti nebūčiai pasmerktus gyvūnus. Visus paaukotus pinigus Kenas leidžia atsakingai – visos išlaidos patvirtintos kasos čekiais, kurių kopijos įdėtos į prieglaudos puslapį.

Apie berniuko ryžtą ir geraširdiškumą kalbos ėmė plisti pasakišku greičiu, ir vos per keletą mėnesių Kenas sulaukė didžiulės paramos iš viso pasaulio. Na, o portalo lrytas.lt skaitytojams Keno tėtis padovanojo nuotraukų galeriją, kurioje užfiksuota, kaip buvo sukurta gyvūnų prieglauda „Happy Animals Club“.

****** Moralas: „Kad pasiektume savo, kartais nereikia klausyti to, ką mums sako vyresni.“

Išsipildžiusi devynmečio berniuko svajonė – kaip iš pasakos