Cereros planeta- NSO kosminė bazė?

Cereros planeta – NSO
kosminė bazė?

Italų astronomas ir būsimas
astronomų draugijos
“Dangaus sargyba”narys
Džiuzepė Pjacis aptiko
arčiausiai žemės esančią
nykštukinę Cereros
planetą.Jos masė už žemės
mažesnė 6 tūkstančius kartų
Nežiūrint į kuklų dydi, 2007-
ais metais NASA pasiuntė
automatinę kosminę stotį
„Aušra“ („Down“), kuri
Cererą turi pasiekti 2015-ais
metais. Kuo ši mažytė
planeta sudomino Jav
kosminius tyrinėtojus?
Planeta, pavadinta Senovės
Romos derlingumo deivės
Cereros vardu, iš pirmo
žvilgsnio gali pasirodyti
visiškai be gyvybės ženklų.
Astronomų manymu, visas
planetos paviršius yra
padengtas ledu ir moliu,
karbonatu. Vis tik
mokslininkai teigia, kad po
planetos paviršiumi gali būti
skysto vandens! Stebina ir
taisyklinga apvali planetos
forma, nes dauguma mažųjų
kosmoso kūnų dėl silpnos
gravitacijos nėra tokios
taisyklingos formos. Tačiau
tai nėra pagrindinė Cereros
paslaptis. Neseniai buvo
paskelbta prielaida, kad ši
planeta – ateivių bazė.
Kosminė oazė
Dar Džiuzepė Pjacis pastebėjo
iš planetos sklindančius
keistus šviesos blyksnius.
Tada astronomas jų taip ir
nesugebėjo paaiškinti.
Praėjus dviems amžiams
įvairių šalių – Anglijos,
Belgijos, Danijos ir Suomijos-
astrofizikai po ilgalaikių
stebėjimų
„Hablo“ („Hubble“)
teleskopu padarė
šokiruojančią išvadą.
Pasirodo, šią niekuo ypatingu
neišsiskiriančią nykštukinę
planetą nuolat lanko ateivių
laivai, dar daugiau-tenai
įkurta ateivių bazė, švyturys,
tranzitinė stotis!
Belgų mokslininkas Albertas
van Kiuismanas mano, kad
paslaptingus įvairaus
ryškumo ir trukmės blyksnius
skleidžia didžiulės galios
lazeris. Įdomu tai, kad šie
blyksniai fiksuojami vienodais
laiko tarpais, t.y. kas 7 ir 40
metų. Tačiau kaip galėjo
negyvenamoje planetoje
atsirasti lazeris? O gal ši
planeta nėra jau tokia
negyvenama?
Mokslininkas teigia: „Yra
pastebėta, kad po šių
blyksnių žymiai padidėja NSO
pasirodymų Žemėje dažnis.
Tai, be abejo, reiškia, kad
Cereroje įrengtas kosminis
švyturys, kuris
atskrendantiems
žvaigždėlaiviams nurodo
nusileidimo vietą“.
Lazerio skleidžiami signalai –
tai ne vienintelė keistenybė.
Cerera, be kitų spindulių, dar
skleidžia ir infraraudonuosius.
Šią ypatybę pirmasis
pastebėjo amerikiečių
astronomas Oliveris
Hansenas. Keisčiausia tai, kad
nykštukinė planeta, esanti
asteroidų juostoje, vienintelė
skleidžia infraraudonuosius
spindulius.
Ufologų hipotezės
Savaime suprantama, kad
tokia naujiena negalėjo likti
nepastebėta ufologų. Rusas,
neatpažintų skraidymo
objektų tyrinėtojas Jakovas
Kisliukas mano, kad „Cerera
yra dangaus kūnas, turintis
pakankamą gravitaciją
dideliems objektams statyti,
tačiau neturintis atmosferos,
kuri galėtų pakenkti į planetą
dideliu greičiu
besileidžiantiems ar iš jos
kylantiems kosminiams
laivams. Be to, planetos
paviršiniuose sluoksniuose
yra didelės vandens
atsargos“.

Kiti ufologai palaiko kolegos
mintis. Jų manymu, keistų
signalų iš Cereros šaltinis gali
būti kažkoks energetinis
įrenginys, kuris būtina
energija aprūpina
nežemiškųjų rasių kosminius
laivus, besileidžiančius į
nykštukinę planetą.
Kyla kitas klausimas: jeigu
Cereroje iš tiesų yra įkurta
ateivių kosminė bazė
(abejonių tuo lieka vis
mažiau), kiek laiko ji jau
veikia? Tyrinėtojai mano, kad,
atsižvelgiant į tai, jog šioje
planetoje labai nesunku gauti
vandens, ateivių tranzitinis
punktas veikia jau milijonus
metų. Visiškai tikėtina, kad
senieji Žemės gyventojai
turėjo kontaktų su NSO, ir
tokių liudijimų atsiranda vis
daugiau. Galima prisiminti
nepaprastus archeologų
atradimus – egiptiečių
hieroglifus, kurie savo forma
nepaprastai primena
šiuolaikinius naikintuvus ir
bombonešius.
Įtartinas aktyvumas
Suprantama, toks teiginys,
kad ne kažkur kitur, o mūsų
Saulės sistemoje egzistuoja
ateivių kosminė bazė,
daugeliui gali sukelti kreivą
šypsnį. Jau nekalbant apie tai,
kad yra nemažai manančių,
jog žalieji ar pilkieji
žmogeliukai – tai tik ufologų
ar nelabai blaivių „liudininkų“
fantazijos vaisius.
Tačiau reikia būti objektyviais
ir pažiūrėti į konkrečius
faktus. Kaip paaiškinti tai, kad
NASA išleido daugybę lėšų
tam, kad į Cererą pasiųstų
automatinę kosminę stotį?
Gali būti, kad NASA
specialistams yra žinoma
žymiai daugiau, nei eiliniams
žmonėms, apie tai, kas iš
tiesų vyksta nykštukinėje
planetoje. Visiškai galima
dalykas, kad automatinės
kosminės sto¬ties „Aušra“
misija yra surasti šių teorijų
patvirtinimus. O gal ši
ekspedicija yra pirmasis
suplanuotas kontaktas su
ateiviais Cereros planetoje?
Deja, mums greičiausiai
nepavyks sužinoti, kas iš
tiesų vyksta šioje
nepaprastoje planetoje.
Misijos rezultatai gali būti
įslaptinti, gal per televizorių ir
bus parodytas nedidelis
reportažas apie kosminį kūną
be gyvybės ženklų, ne
daugiau.