Ačiū, Vladska

Aš visiškai rimtai ir be jokių sarkazmų noriu padėkoti mūsų kaimynui Vladeliui. Tam kaimynui, kur į rytus gyvena ir paskutiniu metu svetimus kiemus pradėjo užiminėt. Žinoma, nusikaltimų ir tarptautinių teisės pažeidimų niekas čia nepamiršta. Todėl nepradėsim jo teisinti ir ginti. Tik tokį menkutį ačiū pasakysim.

Paaiškinsiu ir už ką. Nes tikrai yra. Už tai, kad visiškai akivaizdžiai parodė, kas Lietuvoje yra kas. Daug buvo prirašyta šia kaukių kritimo tema. Bet aš dar šiek tiek. Pabrėždamas kelis svarbius akcentus. Be to ne binariniu metodu (mes ir jie), o šiek tiek plačiau.

Jei ne Vladukas, tai viskam, ką perskaitysit įrodymų tektų giliau ieškot. Bet dabar nebereikia. Viskas tiesiog paduota.

Pradžiai taip lengvai. Įrodysiu, kad buvau teisus. Prisimenat tuos visus žvakutes degančius, fejsbukuose verkiančius ir profilio nuotraukas keičiančius Maidano palaikytojus (kur iš Ukrainos nei vieno pažįstamo neturėjo, bet kažką tai palaikė)? Tai va, kaip ir buvo prognozuota, 90% šitų kažkur dingo iš scenos tik pasibaigus riaušėms. Jiems kėlė pyktį kiekvienas jų veiksmus vadinantis pigia pakazūha, jie kovojo už Ukrainos laisvę. Bet kai Ukraina iš tikro pradėjo kovoti prieš okupantus ir kuomet iš tikro kilo grėsmė šalies suverenitetui, palaikytojai dingo.

Priežastis tam labai paprasta. Per Krymo okupaciją nebuvo gyvos transliacijos, kurios metu kažkas į kažką šaudytų ir mėtytų degančius butelius. Kol vyko pilietinis karas ir vidinis jėgos persiskirstymas, o fone rodė veiksmo filmą, tol pirmakursiai politikos ekspertai ir jų draugeliai prie alaus aptarinėjo aukštąją politiką ir lakstė po barus prašydami paaukoti. Nes riaušės gyvai įdomu. O kai Putinas parodė aukštąjį politikos pilotažą, tai jaunimas labai greit išnyko. Nes politika neįdomu. Kaip ir sakiau: nė velnio didžioji dalis jų nesuprato nei apie situaciją Ukrainoj, nei apie jos galimą eigą, nei apie politiką. Tiesiog baisiai socialiai atsakingi ir išmanantys norėjo pasirodyt, nors iš tikro viskas jiems vienodai. Tai va, puikiai pasirodė. Sveikinu.

Kita nieko nenustebinusi grupė, tai visi referendumininkų, matricinių, violetinių ir kitų iki žalumo raudonų judėjimų vadovai. Kuris laikas aišku, kad jie Kremliaus centukus atidirbinėja. Bet ne visiems. Šių veikėjų pasiekėjai daugiau nei nustebino.

Jau prie Seimo su Rusijos ir Žemaitijos vėliavom kartu stovėjo grupė. Jau Krymą referendumu prisijungė prie Rusijos. Jau N laiko aišku, kad referendumo klausimas dėl balsų mažinimo bandomas visaip užkišt kuo garsesniu rėkimu apie žemės pardavimus. Pardavimus ir pirkimus, kurie yra tiesiog visiškai akivaizdžiai ir nepaneigiamai prifantazuoti. Akivaizdu ir aišku, kad skalūnų priešai, dėl kurių pirkimo mūsų energetikos ministras dabar JAV kalbasi ir prie kurių gavybos visas pasaulis bando pereiti, buvo tie patys asmenys, kurie dabar rėkia prieš Vakarus. Visiškai ir nepaneigiamai akivaizdu, kad tie asmenys veikia prieš visus Lietuvos interesus ir piliečius, stengiasi žmones supriešinti ir nukreipti prieš Vakarus bei įteigti Rusiją. Ir vis tiek vis dar yra galvojančių, kad čia viskas už Lietuvą daroma. Šitą vietą pragalvojus, iš nuostabos, nevilties ir pykčio visiškai paralyžuoja. Reikia nemokamai dalinti tas „išmok sujungti taškus“ tipo vaikiškas knygutes. Nematau kitos išeities.

Dar nustebino masė žmonių, kurie pradėjo aiškinti, kad va verslui būtų geriau, jei su Rusija nesipyktumėm. Na aš dar visai supratau, kai pieną uždraudė vežt panašius pasisakymus. Nepradėsi gi politinio karo dėl pieno eksporto. Bet dabar, kai Rusija aiškiai pažeidinėja tarptautinę teisę, vėl okupuoja kitas valstybes ir nori atkurti sovietų sąjungą, tai apie ką mes kalbam?

Ne, Jūsų argumentai, kad reikia ginti verslą, nes jis visko pamatas, neveikia. Nes jie tokie patys neapgalvoti ir nesuplanuoti kaip ir Jūs. Išsiaiškinkim viską nuo pradžių iki galo.

Niekas nesiginčyja, kad kapitalizme verslas yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių. Tik nežinau kodėl Jūs bandote įrodyti, kad kapitalizme ir versle bankrotas yra neegzistuojantis dalykas. Kaip investuotojas, jei sudėčiau visus pinigus į Ūkio Banko akcijas ir jis užsilenktų, tai tikrai nebūčiau toks nevykęs, kad bėgčiau valdžiai verkti ir prašyčiau grąžinti pinigus. Investavau, nediversifikavau rizikos, atsitiko blogiausia ir mano pinigų nebėra.

Visiškai lygiai tas pats galioja ir bet kokiam verslui. Jei verslininkas nediversifikuoja rizikos ir jo verslo vienintelės pajamos gaunamos iš to, kad jis perveža per Lietuvą prekes į Rusiją, tai visiškai natūralu, kad verslininkas turėtų suvokti, jog Rusijai užsidarius, jis bankrutuos. Jei to nesuvokia, tai, vadovaujantis mylimu Darvinu, turėtų išnykti. Ir nieko čia nėra nei kur atimt, nei kur pridėt.

Atsiprašau jei įžeidžiu, bet jei kažkas įsivaizduoja, kad jo ne iki galo apgalvotas verslo modelis yra aukščiau tarptautinės teisės, tai galiu tik pasikartot. Jūs žinojot riziką: nebebus Rusijos, nebebus ir Jūsų verslų. Todėl nėra ko verkti. Nes Rusijos nebėra. Nebėra dėl gerų priežasčių. O Jūs, kad ir iš savo verslo tuos kelis varganus skatikus uždirbot, netapot pasaulio centru. Pasaulio mastais Jūs vis dar bomžai. Todėl nesitikėkit, kad pasaulis nustos ginti suverenios tautos interesus prieš okupantą agresorių, nes Jūs galit bankrutuoti.

Antra dalis, jei jau kalbam apie verslą, tai verslas verslui nelygus. Todėl pasakymas „gi verslas visus išlaiko“ yra puikiausias profaniškumo ir banalumo įrodymas. Nes toks pasakymas visiškai šimtu procentų adekvatus pasakymui, kad Vietname veikiantis fabrikas, kuriame darbuotojų vidutinis amžius yra 11 metų, yra žymiai daugiau pasauliui naudos nešantis subjektas, nei NASA arba CERN. Verslas yra vienas iš, o ne vienintelis ekonomikos variklis. Sugriuvęs verslas ekonomiką stabdo. O gabus mokslininkas išradėjas ją gali paskatinti daugiau, nei 4 logistikos centrai kartu sudėjus. Sujungėt?

Yra ir dalis visuomenės, kurie nuteikia labai maloniai. Pavyzdžiui tie, kurie kovoja už 2 procentus kariuomenei. Jūs mane šaudykit, niekad nesuvoksiu, kuo tas papildomas procentas padės. Man viskas panašu į tai, kad planas toks: turim vinį, nusipirksim dar vieną ir žiūrėk, namą nuosavą turim! Bet ne čia esmė. Jie tikrai nuoširdžiai, visiškai nežiūrėdami į kažkieno interesus, tiesiog nori apginti savo Tėvynę. Todėl ir tą procentą reikėtų jiems duoti. Nesvarbu, ar kada nors padės, ar ne. Panaudotas jis bus tikrai tikslingai. O tai jau labai daug.

Ypatingai maloniai nuteikia ir stebėtinai didelis piliečių kiekis, kurių palikuonys, absoliučiai tobuliausiu atveju, galėtų sudaryti Lietuvos ateities genofondo pagrindą (nors, vadovaujantis tyrimais ir faktais, tai menkai tikėtina). Suvokiantys pasaulį ir informaciją gaunantys iš daugelio skirtingų šaltinių, jie šaltai ir ramiai reaguoja į visus įvykius, logiškai juos vertindami. Jie galvoja, už ką balsuoti. Stebi pasaulio politinius įvykius. Jau suskaičiavo, kad Rusija mūsų nebandys užpulti. Apsižiūrėjo, kad užsieniečiai mūsų žemės pirkti net negalvoja. Susidėliojo, kad Rusija gyvena tik iš dujų ir naftos (ir tai vargingai). Kad iš tų pačių gyvena ir referendumininkai. Jie supranta, kad vietiniai versliukai nėra aukščiau, nei tarptautinės valstybių ir prigimintinės žmonių teisės. Bei labai mielai prisidėtų prie akcijos nupirk bilietą į Sibirą tam, kuriam sovietų sąjungoj (arba Rusijoj) atrodo mieliau gyventi. Tai yra visokeriopai sąmoninga tautos dalis, kuriai tikrai nuoširdžiai rūpi Lietuva.

Būtent jie yra ta dalis, kuri negalvoja, kad ten užsieny lengviau pinigų užsidirbti. Jie galvoja, kad čia Lietuvoje trūksta kažko, kas galėtų leisti visiems lietuviams gyventi geriau. O išmąstę ko, sėda ir daro. Arba eina dirbti ten, kur gali kažką pakeisti. Na ir visiškai nesvarbu, kad dažnai labai jau kietai galvą į sieną tenka padaužyti. Bet jie vis tiek tai daro ir bent kažką pasiekia. Jie ir tik jie įrodys tai, ką aš jau ne vienus metus karto kartoju. Kad Lietuva yra nuostabiausia šalis pasaulyje.

Tai štai už ką didžiausias ačiū Vladui iš už sienos. Už tai, kad parodė, jog Lietuvoje yra daugiau nei buvo galima tikėtis savo galva galvojančių ir nusiteikusių kurti visiems geresnę Lietuvą piliečių. Nors ne, didžiausias ačiū ne už tai, kad parodė. Dar labiau ačiū už tai, kad kai kurie kitų mano paminėtų grupių atstovai jaučia vis didėjantį spaudimą pradėti galvoti.

Tikrai ne visi kitaip mąstantys yra kvaili. Didžioji jų dauguma pakankamai protingi. Tik dėl informacijos stokos padaro klaidingas išvadas. Ko pasekoje elgiasi kvailai. Na, o vis auganti iš jų elgesio besijuokiančių žmonių minia verčia juos susimąstyti ir pagaliau suvokti realybę. Suvokę realybę jie pradeda juoktis tiek iš savęs, tiek iš buvusių bendraminčių. Kas dar labiau skatina augti sąmoningų piliečių masę.

Dabar tikiuosi aišku, už ką dėkoju. Už tai, kad kaimynas, pats to neįvertindamas, padeda pamatus geresnei Lietuvos ateičiai, ugdo pilietiškumą ir verčia piktintis bet kokiu pozityviu nusiteikimu sovietų sąjungos (arba Rusijos) klausimais. Už tai, kad padeda atskirti, kas pas mus yra kas ir su kuo verta kažką kurti. Už tai, kad diskredituoja save ir savo šalį.

Dėkodamas pakviesčiau ir alaus, bet, deja, negaliu. Kol kas galim tartis tik taip: Jūs atiduodat Krymą, o mes Jus alaus pasikviečiam.

Autorius:
Tautvydas Marčiulaitis