Palygino to paties banko sutartis Lietuvoje ir Skandinavijoje

Bendrosios būsto paskolų sąlygos Lietuvoje ir tuose pačiuose bankuose Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje skiriasi mūsų šalies gyventojų nenaudai, konstatavo advokatų kontorų grupės „Triniti“ partneris ir advokatas Vytautas Kalmatavičius.
Palyginamąjį bendrųjų būsto paskolų sąlygų tyrimą buvo užsakiusi Lietuvos bankų klientų asociacija. Lietuvoje daugiausiai veikiančių bankų yra Skandinavijos šalių kapitalo.

Pristatydamas tyrimą V. Kalmatavičius atkreipė dėmesį į tai, kad būsimi banko klientai negali gauti bendrųjų būsto paskolos sąlygų prieš nuspręsdami, kurį banką pasirinks. Anot jo, Lietuvoje nėra vienos praktikos viešinti bent jau bendrąją būsto paskolų sąlygų sutarties dalį, kad vartotojai iš anksto galėtų jas palyginti.

„Nepalankus reguliavimas nėra pateikiamas klientui parodant bendro pobūdžio informaciją apie kreditavimą, o visos nepalankios plonybės yra sutarčių bendrosiose sąlygose, kurios, deja, viešai nėra skelbiamos“, - darė išvadą V. Kalmatavičius.

Skirtingos priežastys sutartims nutraukti

Atlikto palyginimo duomenimis, Lietuvoje teisė nutraukti būsto paskolos sutartį iš principo siejama su vėlavimo terminu, kai klientas nevykdo savo įsipareigojimų.

“Peržvelgus sutartis galimas vėlavimas Lietuvoje svyruoja nuo 10 iki 120 kalendorinių dienų, tuo metu Skandinavijoje reguliavimas nėra susietas vien tik su vėlavimo terminu. Žiūrima ir į priežastis bei į pavėluotos sumokėti sumos dydį“, - sakė V. Kalmatavičius.

Pasak jo, Skandinavijoje naudojamose sutartyse numatyta, kad negalima su klientu nutraukti sutarties, jei vėlavimas mokėti paskolą atsirado dėl kliento ligos, darbo praradimo ar kitos priežasties, nepriklausančios nuo paskolos gavėjo valios.

„Na, iš tikrųjų, paėmus kreditą 30-iai metų ir liga, ir darbo praradimas, ir kitos panašios priežastys yra tikrai tikėtinos ir sutartyse turėtų būti kalbama apie tai – štai, Skandinavijoje yra kalbama. Skatintume ir Lietuvoje tai reglamentuoti pakankamai detaliai arba detaliau negu dabar yra“, - dėstė advokatas.

Kitų atvejų, kodėl galima nutraukti nagrinėtas Skandinavijoje naudojamas sutartis - nedaug. Tai – melaginga informacija, tyčiniai neteisėti kliento veiksmai, paskolos gavėjo bankrotas, pakartotinis esminis pažeidimas. Taip pat numatytas atvejis, jog sutartis gali būti nutraukiama, kai iš esmės sumažėja įkeisto daikto vertė.

„Visi šie atvejai yra atspindėti ir Lietuvoje, jie taip pat leidžia nutraukti sutartis, tačiau Lietuvoje tuo neapsiribojama ir yra begalinis sąrašas priežasčių, dėl kurių galima nutraukti kredito sutartį, išvaržyti įsigytą būstą ir palikti klientą gatvėje. Ne visais atvejais, tai, manau, yra pagrįsta, noriu tuos atvejus pagarsinti: pavyzdžiui, Lietuvoje numatoma, kad, jeigu nevykdomos susijusių įmonių sutartys, pavyzdžiui, lizingo sutartis dėl šaldytuvo įsigijimo, teoriškai bankas gali nutraukti kredito gavėjo sutartį“, - atkreipė dėmesį V. Kalmatavičius.

Jis vardijo, jog kitos Lietuvoje numatomos priežastys sutarčiai nutraukti yra laiku nepateikta informacija apie kitas sudarytas kredito sutartis, sumažėjusios pajamos, nors tai nesiejama su laiku mokamomis paskolos įmokomis. Taip pat priežastimi nutraukti sutartį yra pakartotinis neesminis sutarties pažeidimas, įkeisto turto draudimas bankui nepriimtinoje draudimo bendrovėje, sąskaitos ir turto arešto atveju būsto paskolos sutartis gali būti nutraukta po 30-ies dienų.
„Tai reiškia, kad jeigu kas nors jus padavė į teismą ir areštavo jūsų banko sąskaitą, o jūs per 30 dienų nepanaikinsite arešto, bankas teoriškai galės nutraukti sutartį, nepaisant to, kad mokate įmokas. Teoriškai tokia teisė yra numatyta sutartyje. Tie, kas dirba su teise, žino, kad iš principo per 30 dienų arešto neįmanoma panaikinti, nebent pateikus alternatyvą, t.y. įkeitus kažkokį turtą, sumokėjus pinigų į depozitą ir panašiai“, - į papildomą sąlygą atkreipė dėmesį V. Kalmatavičius.

Specialistas vardijo, jog jį nustebino vieno Lietuvoje veikiančio užsienio kapitalo banko sutartis, kurioje nukreipiant vis į kitą straipsnį suponuojama išvada, kad bankas sutartį su klientu gali nutraukti žmogui pažeidus bet kokį įsipareigojimą numatytą sutartyje.

Papildomos sąlygos Lietuvoje: bankui priimti vertintojai, papildomas laidavimas

Skolinantis būsto įsigijimui, dažniausiai bankui yra įkeičiamas perkamas turtas, tačiau gali būti suteikiamos ir papildomos garantijos, pavyzdžiui, įkeičiant papildomo turto arba už skolininką laiduojant šeimos nariams, giminaičiams.
„Skandinavijoje papildomos užtikrinimo priemonės reikalaujama tik tuomet, kai turto vertė sumažėja dėl paskolos gavėjo ar įkeisto turto savininko kaltės. Taip pat nėra tokio dalyko kaip bankui priimtini turto vertintojai. Lietuvoje bankai yra numatę prašyti papildomo įkeičiamo turto vertės“, - atkreipė dėmesį advokatas.

Tačiau V. Kalmatavičius pridūrė, jog nors šiuo metu Lietuvoje kai kurio įkeisto turto vertė neatitinka pradinio jo vertės ir paskolos santykio, bankai skolininkams pretenzijų nereiškia.
„Matome, kad kol kas papildomos įkeisto turto vertės neprašoma, bent jau kol klientai tinkamai vykdo mokėjimus bankui, tačiau teisė reikalauti yra“, - sakė jis.

Baudos, delspinigiai didesni ne procentais, o kartais
skirtingai Lietuvoje ir Skandinavijoje yra vertinami paskolos refinansavimo atvejai.

„Skandinavijoje kintamų palūkanų atveju priešlaikinis grąžinimas yra nemokamas visais atvejais, tik esant fiksuotoms palūkanoms yra tam tikra tvarka, kaip bankai norėtų, jog jiems būtų kompensuojama. Lietuvoje galima būtų parašyti atskirą knygą apie tai, kaip yra apmokestinamas priešlaikinis kredito grąžinimas tiek kintamų, tiek fiksuotų palūkanų atvejais“, - šmaikštavo advokatas.
Anot jo, ne visais atvejais iš bendrųjų būsto paskolos sąlygų pavyko galutinai perprasti, kaip Lietuvoje būsto paskolos turėtojas turėtų atlyginti bankui anksčiau grąžindamas kreditą, o tai verčia abejoti tokio kompensavimo modelio efektyvumu.

Be to, Skandinavijoje sutartys yra žymiai palankesnės klientams: yra numatytos dviejų rūšių sankcijos - delspinigiai ir baudos. Lietuvoje sankcijų daugiau: delspinigiai, baudos, neįvykdymo palūnanos, maržos padidinimas.

„Delspinigių dydis Lietuvoje apibendrinus siekia iki 36 proc. metinių palūkanų, palyginus su Skandinavija tai yra 3-4 kartais daugiau, - vardijo V. Kalmatavičius. - Vienoje sutartyje bankas (Lietuvoje - DELFI) reikalautų iš kliento baudos, kuri yra 3 proc. kredito sumos nenutraukiant sutarties.“
Advokatas atkreipė dėmesį, jog bankai Lietuvoje pasilieka teisę padidinti 1-1,5 proc. punkto klientui taikomą maržą, kai, pavyzdžiui, didėja jo rizikos laipsnis.

„Pastebėjau, jog nei vienas bankas nėra numatęs mechanizmo arba galimybės klientui sugrįžti į savo pradinę maržą tuo atveju, kai jis pasitaiso, pradeda laiku mokėti ir jam galima suteikti geresnį rizikos laipsnį. Deja, sutartyse apie tai nekalbama: didesnė marža taip ir turėtų likti iki kredito sutarties pabaigos, tai – papildomi pinigai bankui. Manyčiau, turėtų būti numatyta galimybė grįžti į pradinę padėtį“, - teigė jis.

Lietuvoje – vartotojui blogiau

Pasak V. Kalmatavičiaus, Lietuvoje veikiančių Skandinavijos kapitalo bankų bendrosios būsto paskolų sąlygos yra nuo 3 iki 10 kartų ilgesnės, nei Skandinavijoje naudojamos sutartys.

„Lietuvoje naudojamos bankų sutartys yra sudėtingi teisiniai dokumentai, nelengva jas skaityti ir suprasti profesionalui, nekalbu apie vartotoją. Galiu drąsiai teigti, kad eiliniam vartotojui tos sutartys yra neįkandamos. Didelė dalis vartotojui nepalankių sąlygų tų pačių bankų nėra naudojamos Skandinavijoje: vienaip yra traktuojami klientai Lietuvoje, kitaip – Suomijoje ir Švedijoje“, - sakė advokatas, apibendrindamas tyrimą.

Jis priminė, kad bankas savo bendrąsias sąlygas klientui pateikia po to, kai yra pasirašyta būsto pirkimo pardavimo sutartis, o ją pasirašius derėtis dėl sąlygų su banku – nerealu.