Vesta - Apkabinai

Traukiančią iš lėto neregėtą žvaigždę
Seno pistoleto, mielas mano vaizde
Solidi maniera, tas berniukas kietas
Akyse kasdieną artinas planetos

Kai tu mane apkabinai, apkabinai
Man širdyje pradėjo murkti katinai
Ir nesvarbu, ką tu žinai, ko nežinai
Bet mes rytoj ir vėl susitiksim būtinai
susitiksim būtinai...

O tada, kai niekas tau nebepadės
Tau tada ištarsiu ranką ant peties
La la la la lai la
La la la la la la
Va tada padėsiu galvą ant minties

Kai tu mane apkabinai, apkabinai
Man širdyje pradėjo murkti katinai
Ir nesvarbu, ką tu žinai, ko nežinai
Bet mes rytoj abu susitiksim būtinai

ten, kur murkia katinai
tegul murkia katinai
susitiksim būtinai...

Suteikia iš naujo grįžtančią svajonę
Dangiškojo kraujo mėlyną kelionę
Nuteikia per nauja lietų pabraidyti
Delnu arba sauja debesis sklaidyti

Kai tu mane apkabinai, apkabinai
Man širdyje pradėjo murkti katinai
Ir nesvarbu, ką tu žinai, ko nežinai
Bet mes rytoj ir vėl susitiksim būtinai

susitiksim būtinai
ten, kur murkia katinai
susitiksim būtinai...

***
(Muzikos ir teksto autorius: Gintaras Reklaitis)