Meressin - Ašmenys

Pilka medžio siela, padėk man iškęsti
Senų dievų pyktį
Pilka medžio siela, išsaugoki atmintį
Senų milžinų garbę ir šlovę
Nuogais ašmenim vėl grąžinki

Mes juodvarniais kilsim padangėn
Lydėdami saulės raudonus lašus
Kraujuotom akim nužvelgdami naktį

Pilka medžio siela, nušluostyki ašarą,
Ant ašmenų spindinčią
Priimk mūsų auką, pakilusią dūmais
Kas žino, kur staugiančios vėtros
Nuneš senųjų, piktų dievų mintis

Ištark mūsų vardą, dainom apipinki
Nes kilnūs siekiai pamirštami greitai
O blogis palieka gilias ašmenų žaizdas

Uliokėm broliukaa švėntuo Lietuvelie
Nežinau kon rasem svetimuo šalelie